TIK NEBUČIUOKITE DAMAI RANKOS

Viena po kitos viešumą pasiekiančios istorijos apie seksualinį priekabiavimą geriau nei bet kokie tyrimai iliustruoja besikeičiantį jaunos lietuvės portretą.

Ambicinga, mananti, kad žino savo vertę darbo rinkoje, gebanti ne tik identifikuoti savosios garbės ir orumo ribas, bet ir jas viešai ginti. Ir kaip neprisiminsi ledus šioje srityje pralaužusios žurnalistės, ne tik viešai pasipiktinusios jai nemaloniu viešu nepažįstamo vyro elgesiu, bet dargi ir nepabūgusios pastarojo titulo: juk kibino pats Julio Iglesijas (vyresnysis)!

Per beveik du dešimtmečius nuo ano įvykio užaugo kita merginų karta. Nežinia, ar jų atstovių orumas neištirptų nuo pasaulinės žvaigždės spindulių, tačiau bent jau vietinės reikšmės veikėjų spaudimui jos gerokai atsparesnės. Ar žmogiškąjį orumą lygiai taip pat gerbia ir Seimo nariai, parodys Kęstučio Pūko apkaltos proceso baigtis – reikia tikėtis, kad jie liks visa galva aukštesni nei teisėsauga, neįžvelgusi kriminalo jaunos panevėžietės aktorės liudijime apie pasibaisėtiną tiesioginio vadovo elgesį. Viena aišku: naujosios kartos moterys keičia ne tik aplinkinių supratimą apie kito žmogaus savivertę – lūžį patiria viešojo elgesio kultūra Lietuvoje.

Su laikmečiu kinta ir visuomenės normos – kartu su gašlūnais dings ir riteriai.

Parlamento senjorai, pagarbą moteriai rodantys galantišku imituojamu rankos pabučiavimu; bandymai formalius santykius su naujomis kolegėmis pagražinti komplimentais, privačiu sveikinimu gimtadienio proga, siūlymu pavėžėti ar panėšėti krepšį, – visi šie senamadiški ritualai pasmerkti apaugti dviprasmybėmis, todėl netruks išnykti iš mūsų kasdienybės. Galutinai dings supratimas, kad praverdami duris bendramokslėms ar pasiūlydami vienintelę laisvą kėdę berniukai ne kėsinasi į lyčių lygiateisiškumą ar orumą, bet mokosi pagarbos.

Net jei šiandien skamba neįtikimai, būtent tokie tarpukarį siekiantys elgesio kanonai sovietmečiu buvo savotiška atsvara valstybinės ideologijos brukamai beatodairiškai lyčių lygiavai. Diena, kai žmonos pačios neš savo gerokai sunkesnius lagaminus, tikrai netruks ateiti. Tuomet dar sykį bus patikrinta senųjų graikų išmintis, kad su laikmečiu kinta ir visuomenės normos – kartu su gašlūnais dings ir riteriai.