V. Putinas = Rusija? | KaunoDiena.lt

V. PUTINAS = RUSIJA?

Užsienio spaudos apžvalgą pradėsime nuo pirmadienį įvykusio Vladimiro Putino ketvirtojo prisaikdinimo Rusijos prezidentu ir Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraščio „Tageszeitung“ teiginio, kad „V. Putinas seniai jau virto Rusijos simboliu“.

Jo stiprybė glūdi tame, kad jis gamina pasididžiavimą. Čia ypač pastaruoju metu jam nuostabiai sekasi – ką reiškia vien Krymo aneksavimas, Rytų Ukrainos suniokojimas, įsikišimas į Siriją ir laimėjimai kibernetinėje erdvėje tarp Vašingtono, Berlyno ir Paryžiaus.

Vakarų silpnumas šiuo atžvilgiu padaro V. Putiną kone visagaliu. Tuo metu Rusijos bendrasis vidaus produktas ne didesnis nei Italijos. Be to, abejotina, ar Maskvai dar pasiseks vėl generuoti bet kokį didesnį ūkio augimą.

„Žmonėms ekonomiškai klostosi blogiau, tačiau jie tuo nesipiktina ir dėl to nereiškia pretenzijų, nes bijo, jog jiems gali eitis dar blogiau ir jie gali  prarasti tai, ką jau buvo pasiekę“, – rašė Berlyno laikraštis.

Pasak pietvakarių Vokietijos dienraščio „Stuttgarter Zeitung“, „dar prieš 6-erius metus šimtai tūkstančių rusų buvo išsilieję į miestų centrus. Tačiau jų pykčio banga nuslūgo, nes Rusijos galingieji žino ir moka tik lazdomis įtikinti žmones, kad jų, viršininkų, politinis kursas teisingas“.

Nuslūgo ir dėl to, kad opozicija nesugeba pasiūlyti jokios konkrečios programos išskyrus neturiningą šūkį „Rusija be Putino“.

Žinoma, Kremlius galėtų demonstrantams pripažinti jų teisę susirinkti. Jis galėtų jaustis stiprus – juk Rusijos prezidentą tariamai palaiko net 80 proc. rinkėjų, argi ne?

„Vis dėlto Kremlius to nedaro, nes tie 80 proc. – tai nieko daugiau nei tik vaisiai baimės, kurią jis prievartos naudojimu turi gaivinti ir skleisti vis iš naujo“, – rašė Štutgarto dienraštis.

Net ir Maskvos dienraštis „Vedomosti“ nepatenkintas, kad „Putino prisaikdinimas, kaip ir 2012-aisiais, vyko po savaitgalį policijos numalšintų protesto demonstracijų“.

Tąsyk saugumo pajėgos turėjo užduotį neleisti tuo metu didžiausiai protesto bangai dar labiau padidėti, o 2018 m. policijai liepta jau nuo pat pradžių užkirsti demonstrantams kelią ir iškart smogti jiems kaip reikiant.

„Tačiau iš to nuosekliai kylantys veiksmai prieš protestuotojus – visų pirma jaunimą – galėjo apmaudą tik dar labiau pakurstyti. Vaizdų, kai jauniems žmonėms sukamos rankos, rusai matyti nelabai nori, nes jie savo vaikus myli“, – gana naiviai rašė Rusijos sostinės laikraštis ir dar pridūrė, kad, girdi, „net Kremliui ištikimi galėtų šitokią prievartą pasmerkti“.

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, „V. Putinui ketvirtą sykį žvilgančiame Kremliuje žengiant į Rusijos prezidento postą, keli tūkstančiai demonstrantų, savaitgalį skandavusių, jog jis – ne jų caras, didesnės reikšmės neturi, atsižvelgiant į tai, kad rusų tautos išvis yra 144 mln.“

Vis dėlto ateinanti kadencija V. Putinui atneš galvos skausmus. Šįkart į gatves protestuoti išėjo daugelis jaunų rusų, kurie nepalikdami abejonių pareiškė, kad nebesileis Kremliaus įsakinėjami.

Jeigu policija jiems tvardyti imtųsi per didelės prievartos, tai V. Putinas rizikuotų prieš save sukelti jų tėvų ir senelių, ištikimiausių savo rėmėjų, pasipriešinimą.

„Juk šįkart skanduodami abstrakčius šūkius demonstravo ne pasipūtę opozicionieriai, o šalies vaikai, kurie rusams svarbiau už viską“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Austrijos sostinės dienraščio „Presse“ žodžiais, „šiuo metu absoliuti rusų dauguma laiko V. Putino pažiūras šventomis, o ir stačiatikių bažnyčia susitapatindama sistemą stabilizuojančiu būdu su valstybe dalyvauja absoliutaus pavaldumo žaidime.

Pilietinės nepilnametystės ir individualizmo dalinai prievartinio slopinimo šimtmečiai formuoja rusų visuomenę iki šiol. Dešimtmečiai institucionalizuoto savos nuomonės neturėjimo juk nelieka be pėdsakų“.

Panašiai rašė ir kitas Vienos dienraštis „Standard“. Pasak jo, „didžioji rusų dauguma – iš dalies ir dėl valstybinės televizijos nuolatos pranešamų  žinių iš dvaro – yra arba daugmaž patenkinta Kremliaus viršininko užimtu kursu, arba politiškai apatiška“.

Anot Rumunijos sostinės dienraščio „Evenimentul Zilei“, „dėl V. Putino šiurkščių rankų opozicijai darosi vis sunkiau susiorganizuoti. Tuo labiau nuostabu tai, kad vis tiek žmonės išėjo į gatves. Ir tai ne tik palyginti liberaliuose Maskvos ir Sankt Peterburgo miestuose, bet ir toliau esančiuose regionuose. Tai aiškus signalas“.

„Bet dar daugiau pasakanti yra šlubuojanti ekonomika. Lieka atviras klausimas, kaip ilgai dar V. Putinas sugebės išlaikyti šalies stabilumą“, – teigė Bukarešto laikraštis.

Daugelis Vokietijos laikraščių antradienį stebėjosi, kaip, Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ žodžiais kalbant, „Gerhardas Schroderis tapo vienu iš pirmųjų V. Putiną pasveikinusiųjų. Iš Kremliaus pasklidę paveikslai, kaip buvęs kancleris abiem rankomis stveria V. Putino dešinę, nuteikia nemaloniai.

Juk buvusio kanclerio ir Vokietijos socialdemokratų partijos vadovo užsispyręs palankumas V. Putinui aštriai kontrastuoja su dabartiniu vokiečių požiūriu į rytų galybę Rusiją“.

Pasak Liuneburgo „Landeszeitungo“, „Kremliaus galingajam viršininkui rūpi pastovumas, politiškai ir asmeniškai. D. Medvedevą jis vėl paskiria savo premjeru, taigi nustato politikos kursą iš vienos, tai yra savo, rankos“.

Jis demonstruoja aljansą su bažnyčios galva, Kirilu Pirmuoju ir savo draugystę su G. Schroderiu. Tik šiems trims buvo leidžiama tuoj po V. Putino prisaikdinimo paspausti jam ranką.

„Senasis vokiečių kancleris Putinui yra lyg ir tam tikras tiltas į Vakarus“, – rašė Liuneburgo dienraštis.

Tačiau Regensburgo dienraštis „Mittelbayerische“ pareiškė, jog „tikros naujos pradžios iš V. Putino, kaip prezidento, tikėtis nebegalima. Iš per ilgai trunkančio valdymo beveik visada susiformuoja valdžios kietakaktiškumas, kuris naują mąstymą padaro nebeįmanomą“, – įsitikinęs Bavarijos regioninis laikraštis.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS