VALSTYBĖS MALONĖ HEROJUI

Dar vienos Černobylio apokalipsės metinės. Tačiau žvėris vis dar gyvas, grėsliai alsuoja savo betoniniame karste, o aplink jį 30 km zona tebėra viena pačių radioaktyviausių vietų visoje Žemėje. Ten pakaitomis lig šiol tebedirba apie 3 tūkst. įvairių specialistų ir mokslininkų.

Dirba ir rizikuoja, kaip ir tie – iškart po sprogimo, kurie savo jau padarė ir kadaise nurašyti. Tai skaudžiausia – savų.

Vis skamba prieš penkerius metus mirusio atominės katastrofos likvidatoriaus Gedimino Tareilos nuoskauda, kad jie (likvidatoriai) esą neturėtų reikalauti iš laisvos Lietuvos sau kokių nors išlygų dėl priverstinio darbo prie sprogusios atominės jėgainės.

"Eikite ir piketuokite prie Rusijos ambasados", – taip vyrams, gelbėjusiems mus visus nuo tylia mirtimi spinduliuojančio monstro, arogantiškai rėžė Seimo narė, mokslų daktarė, ta pati, kurios disertacija buvo apie komjaunimą – Komunistų partijos pagalbininką, kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje.

"Ne Lietuva jus siuntė į tą Černobylį", – dar pridūrė veikėja, niekaip nepajudinama iš valdžios dešimtmečius. Esą "černobyliečiams" ir taip skirtos valstybės pensijos, ar to maža?

Tiesa, šios pensijos dydis dabar – 58 eurai. Tiek gauna tie, kurie dar paeina ir pajėgūs mokėti mokesčius valstybei, o tiems, kurie dėl to paties Černobylio avarijos padarinių likvidavimo tapo visai neįgalūs, per mėnesį nubyra "net" 116 eurų.

Tai jau tikra prabanga, bet pabandykite iš jų pati išgyventi, ponia parlamentare.

Bet poniai iš Seimo dėl to širdies, akivaizdu, neskauda. Ji savo gabalą jau atsikando, jos pensija tikrai nebus tokia vargana, tuo pasirūpinta.

Ir kol tokios mokslų daktarės valdys valstybę, piliečiai, dėl visų mūsų aukoję sveikatą ir gyvybę, yra ir bus verti 58 eurų valstybinės išmaldos per mėnesį.