VIENOJE EILĖJE SU TAUTA

Madagaskare pildosi didžiausias Nobelio premijos laureato A.Camus košmaras – įsigali gyvasis "Maro" variantas. Sunku patikėti, kad trečiajame tūkstantmetyje ši viduramžių liga skina aukas saloje, toje pačioje, į kurią toks fantazijų profesorius K.Pakštas dar prieš visas pastarojo amžiaus Lietuvos okupacijas norėjo perkelti Lietuvą.

Gerai, kad ir neišsikėlėme į Madagaskarą. Pasirodo, vis tiek nebūtume išsisukę, jei ne nuo karo, tai – nuo maro.

Tik štai įdomu, ar dabartinė Antananaryvos (salos sostinė) valdžia solidarizavosi su savo gyventojais, ar apdairiai išsilakstė kaip tarakonai ir laukia, kuo viskas baigsis?

Štai, pavyzdžiui, mes Lietuvoje galime didžiuotis kai kuriais savo išrinktaisiais. Ir čia kalba jau be jokios ironijos ar sarkazmo. Vienas toks Seimo narys, neseniai pagarsėjęs fraze, kad nuo kai kurių Europos valstybių mus skiria 0,1 promilės, susižalojo koją.

Kaip ir dažnas vyras, jis kentė skausmus, bet pas gydytojus nėjo, kol kitas jo kolega, taip pat parlamentaras, žinomas Raganų ministerijos idėjos autorius, pats tikriausias medicinos profesorius, parodė klasę, pasiūlęs skaudamą koją merkti tai į karštą, tai į šaltą vandenį.

Po šių procedūrų seimūno koja pavojingai sutino ir neliko kitos išeities, tik važiuoti pas tikrą gydytoją. Ir štai atvykęs į ligoninę išrinktasis nutūpė laukiamajame kartu su visa tauta, kur savo eilės pralaukė dvi valandas. Jo, suprantama, kaip kokio Jėzaus, niekas nepažino. Kai pagaliau prisistatė, kur ir kuo dirba, sesutė net aiktelėjo, tyrą tautos sąžinę prieš akis išvydusi. O juk galėjo bruktis be eilės, ir turėjo tam teisę, nes skauda, bet to nedarė.

Pasirodo, ne viskas Lietuvoje taip jau blogai, kaip sakė Juozukas. Ne veltui net briedis iš Baltarusijos ir tas pas mus prasibrovė. Situacija kinta?