„WOKE“ KULTŪRA – TIK PROGRESYVUMO ILIUZIJA
- Kauno.diena.lt inf. 1
Vieni ją vadina pabudusiųjų kultūra, kiti – žmonių nutildymo, tačiau, nepaisant skirtingų pavadinimų, daugelis ekspertų sutaria, kad woke fenomenas įsitvirtino Vakarų šalyse ir pasitraukti nežada: Jungtinėse Amerikos Valstijose jis įtraukiamas net į įstatymų pataisas. Tačiau kas woke yra iš tiesų? Nors XX a. viduryje šis judėjimas buvo ypač aktualus skatinant pastebėti diskriminaciją dėl rasės, KTU profesorius dr. Šarūnas Paunksnis sako, kad šiandien šis terminas – tik madinga sąvoka.
Suvaidinta versija
Terminas woke (liet. pabudusi) kultūra dažnai apibūdina judėjimą, siekiantį mažinti socialinę atskirtį. Pagal apibrėžimą, šiam judėjimui priklausantys asmenys turėtų pastebėti aplink egzistuojančią socialinę nelygybę ir į ją atsižvelgti priimdami įvairius su pilietiškumu susijusius sprendimus, pavyzdžiui, balsuojant. Tačiau realybė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesoriaus teigimu, yra kiek kitokia.
„XX a. vidurio sąvoka woke ir XXI a. fenomenas woke – du skirtingi ir mažai ką bendro tarpusavyje turintys dalykai. Taip, kova su diskriminacija dėl rasės yra sąvokos woke pradžia. Pats terminas yra istoriškai priskiriamas afroamerikiečių žargonui, kuris reiškia sąmoningą individą, kuris suvokia rasinę diskriminaciją ir jai priešinasi. Tačiau dabartinis terminas woke yra tik suvaidinta pirminės jo reikšmės versija, mažai ką turinti bendra su kritika ar pasipriešinimu“, – sako Š. Paunksnis.
Rinkodaros triukas
Skaitmeninės kultūros, komunikacijos ir medijų mokslo grupėje dirbančio eksperto teigimu, judėjimo idėja yra išlaikiusi savo kaip pasipriešinimo kultūros formą, tačiau kovos su priespauda turinys yra pakeistas. Anot jo, šiandien woke yra tik rinkodaros terminas, kuris pasipriešinimo kultūrą, kritiką ar maištą paverčia preke, madingu stiliaus elementu, kartu išlaikant natūraliai kylančio pasipriešinimo iliuziją.
„Nemanau, kad šio termino tikslas yra atverti visuomenės akis – greičiau priešingai. Įvairūs autoriai, nagrinėjantys šį fenomeną, pabrėžia, kad tai yra būdas gauti ekonominės naudos iš pasipriešinimo, kuris istoriškai yra susijęs su konkrečia socialine grupe, pavyzdžiui, afroamerikiečiais ar LGBTQ. Kita vertus, toks komercializavimas gali būti suvoktas kaip mėginimas kovoti su pasipriešinimu išstumiant jo turinį ir paliekant tik formą. Taigi, woke kultūroje aš nematau nieko progresyvaus – tai progresyvumui daugiau žalos nei naudos teikianti idėja. Deja, kaip progresyvumo iliuzija woke yra gan sėkmingas projektas“, – teigia ekspertas.
Pastaruoju metu, terminas woke užsienio žiniasklaidoje ir politinių veikėjų pasisakymuose imtas vartoti kaip įžeidimas apibūdinant progresyvias vertybes. Tačiau, KTU profesoriaus teigimu, tai nuostabos nekelia: progresyvios ir tradicinės vertybės susiduria nuolatos, o tradicijos šalininkai visados progresyviose idėjose matys grėsmę, nes jei progresyvios idėjos įsigalės, bus mestas rimtas iššūkis vyraujančioms tradicinėms vertybėms.
„Ar tai blogai? Tikrai ne. Ar rasizmas yra tradicinė vertybė, kurią būtų verta saugoti? Moterų diskriminacija? LGBTQ diskriminacija? Tikrai ne. Vis dėlto woke nėra progresyvių idėjų refleksija – tik turi tų idėjų formą. Sakyčiau, kad woke labiausiai ir pasitarnauja vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjams. Yra sukuriama iliuzija, kad vyksta žūtbūtinė kova už tradicines vertybes, progresyvumas ar liberalumas gali būti demonizuojami, tačiau šioje kovoje tikrieji progresyvių vertybių atstovai dažnai net nedalyvauja“, – sako Š. Paunksnis.
Diskredituoja kritiką
Terminas cancel (liet. atšaukimo) kultūra taip pat dažnai vartojamas lygiagrečiai su woke judėjimo, kaip pavyzdys, kokių veiksmų imasi judėjimui priklausantys asmenys. Pavyzdžiui, jei paaiškėja, kad visuomenės veikėjas ar žymus žmogus dabar vartoja ar praeityje yra vartojęs rasistinių ar seksistinių pasisakymų, budrūs judėjimo palaikytojai skatina jį prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau dažnai toks paskatinimas neapsiriboja griežtais žodžiais, bet perauga į įžeidimus ar patyčias socialiniuose tinkluose.
Atšaukimo kultūra taip pat yra problemiškas fenomenas, betarpiškai susijęs su socialiniais tinklais ir asmenų boikotavimu, visų pirma, socialiniuose tinkluose. Iš pirmo žvilgsnio atšaukimo kultūra tęsia kritikos tradicijas, atkreipia dėmesį į tuos, kurie skleidžia neapykantą, diskriminuoja. Tačiau problema yra itin panaši į woke fenomeno – tai tėra protesto, kritikos simuliakras. Čia nėra nieko autentiško. Priešingai, atšaukimo kultūra diskredituoja kritiką ir protestą“, – pasakoja Š. Paunksnis.
Tiesa, atšaukimo sulaukia ne tik asmenys, bet ir verslai – dažnai dėl netinkamai pasirinktų reklamos kampanijų. Ekspertų teigimu, niekas nenori atsidurti šios kultūros akiratyje, tad suklydę verslai privalo atsiprašyti ir priimti atitinkamus sprendimus – pavyzdžiui, atleisti tuos, kurie atsakingi už klaidą. Tačiau ar taip nepaminama žodžio laisvė?
„Kritika, boikotavimas, viešas gėdinimas – visa tai yra kovos su pačiomis įvairiausiomis socialinėmis, politinėmis ydomis, kaip rasizmas, homofobija, patriarchija, dalis. Kita vertus, įžeidinėjimas, grasinimai nėra kritikos dalis. Laisvė įžeidinėti ar grasinti nėra laisvė lygiai tai pat, kaip, pavyzdžiui, rasinės neapykantos skleidimas“, – teigia Š. Paunksnis.
Todėl debatai dėl to, kur brėžiama riba tarp paties atšaukimo ir patyčių, vyksta jau seniai. Nors daugiausia woke, o kartu ir atšaukimo, kultūros pavyzdžių galime pastebėti užsienyje, ypač – JAV, anot Š. Paunksnio, netrukus jų išvysime ir mūsų šalyje.
„Lietuva neegzistuoja vakuume, esame nuolatos veikiami globalių idėjų srautų, taigi manau, kad lietuviškų pavyzdžių tikrai bus“, – įspėja KTU profesorius.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.9 komentarai -
15 komentarai -
3 komentarai
nebūkim naivūs