Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa šalies teritorija į mus prabyla vaizdingais vietovardžiais.

Kalbininkas Kazimieras Būga juos yra pavadinęs žemės kalba, kuriai šiandien, deja, skamba pavojaus varpai. Iš žemėlapių katastrofiškai nykstant kaimams ir vienkiemiams, daugelio jų pavadinimai liko vieninteliu liudijimu, kad čia gyveno žmonės. Surinkti tuos liudijimus – mūsų, čia ir dabar gyvenančiųjų, pareiga.

Todėl itin džiugi buvo šios savaitės žinia, kad patvirtintas Vietovardžių metų paminėjimo planas. Vykdant jį, bus sukurti įvairiose šalies vietose išnykusių vietovardžių žemėlapiai, išnykę kaimai pažymėti ženklais, bus rengiamos vietovardžių rinkimo ekspedicijos. Pastarosios turėtų įgyti ne menkesnį mastą nei "Misija Sibiras" ir trukti ne tik 2019-aisiais, Vietovardžių, metais. Gal pagaliau tikrove taps ir seniai sklandantis siūlymas gatvėms, užuot krikštijus jas bespalviais Miško, Mokyklos ar Ryto vardais, suteikti išnykusių vietovardžių pavadinimus. Tai kalbos lobynas, liudijantis mūsų protėvių kūrybingumo išraišką ir skatinantis pasimokyti.

Senelių, prosenelių gimtųjų ar gyventų vietų žemėlapis gali tapti dar vienu šeimos genealoginiu medžiu.

Kai garsus žurnalistas savo sodybą pavadina Jochaidiškėmis, galima manyti, kad taip norėta pajuokauti. Tačiau sušvelnintas rusiškas keiksmažodis, kaip ir į "Akropolius" viliojanti "dylo" reklama – neskanu. Daug subtilesnį skonio jausmą demonstruoja tautiečiai, internete greta rodyklių į neįprastai pavadintus Lietuvos kaimus spausdindami komentarus: "Greitis mūsų kraujyje" – prie Draginių kaimo, "Esame tolerantiški tautinėms mažumoms" – prie Žydelių kaimo, "Sveikatai skiriame daug dėmesio" – prie Vėžininkų kaimo pavadinimų.

Minėdami Vietovardžių metus neturėtume kliautis vien valstybinėmis ar visuomeninėmis iniciatyvomis. Tai laikas, kai kiekvienas galime pasimokyti gimtosios žemės kalbos. Senelių, prosenelių gimtųjų ar gyventų vietų žemėlapis gali tapti dar vienu šeimos genealoginiu medžiu, argi ne? Juk dideli darbai prasideda nuo mažų, o šių metų darbams reikia visų talkos.