ŽEMINANTI TRADICIJA

Na štai, atšventėme Užgavėnes, išvijome žiemą iš kiemo, išridenome ją ant blynų, nes blynai, kaip bebūtų keista, yra ne tik rato, bet ir saulės simbolis. Ir kas čia po to pasidarė, atsivėrė dangus ir pasipylė kaltinimai, jog kažką darome ne taip. Pažiūrėkime, ko jie verti.

Žydo personažas Užgavėnių karnavale egzistuoja jau šimtą metų. Kodėl kaltinimai antisemitizmu pasigirdo tik dabar ir, tiesą sakant, ar jie neturi pagrindo? Tai jokiu būdu nėra antisemitizmas, apskritai šį žodį kai kas galėtų rečiau vartoti. Anot kažkur girdėto posakio, tik užlipk troleibuse netyčia žydui ant kojos, ir tai jau antisemitizmas. Tikėkimės, kad ne, tačiau yra ir kita šio reikalo pusė.

Užgavėnių žydo kaukė yra atvirai įžeidžianti šią tautą. Taip, tai karnavalas, kur viskas apversta ir šaržuota, tačiau lietuviams, kaip išdidžios valstybės piliečiams, nederėtų taip elgtis, žeminant dalį mūsų bendrapiliečių, ir dar vadinti tai tradicija. Ši kaukė susijusi su tuo, kad žydas, nors ir mūsų valstybės gyventojas, visada buvo kitoks. Tik pereik per kaimą su kitokiais guzikais – ir tu jau kitoks. O jei dabar airiai arba norvegai savo karnavaluose įsives tradiciją vaizduoti lietuvį? Jis juk ten irgi tarsi kitoks, tad ir kaukė būtų panaši į Užgavėnių žydo, tetinkama Antano Žmuidzinavičiaus Velnių muziejui.

Ne, merginos ir vaikinai, taip nedaroma, ir tegu kai kurios tradicijos nueina į istorijos šiukšlyną, kaip ten nuėjo sermėgos, vyžos ir balanos gadynė. Esame moderni tauta, mokanti gerbti ir tuos, kurie šiek tiek kitokie. Nes ir mes kitokie, kiekvienas kitoks, kiekvienas yra individas, besiskiriantis nuo kitų. Tad ar dabar bijoti iš kitų išsiskirti taip, kad taptume Užgavėnių kaukėmis? Meskime lauk tą klaikią žydo kaukę ir iš karnavalo, ir iš sąmonės ir gyvenkime taip, kaip dera, – garbingai.

O saulė pagaliau išsirideno iš už žiemos užklotų. Peržiemojome. Ir paukščių pilnas kiemas. Tačiau nereikia čia užsimiršti, einame darbų dirbti. Tiesa – Užgavėnių blynai buvo skanūs.