Austrija mini anšliuso 80-ąsias metines | KaunoDiena.lt

AUSTRIJA MINI ANŠLIUSO 80-ĄSIAS METINES

  • 1

Austrija pirmadienį mini nacistinės Vokietijos įvykdytos aneksijos 80-ąsias metines, o šalies prezidentas Alexander'as Van der Bellenas (Aleksandras Van der Belenas) paragino jaunimą nesusižavėti neofašistinėmis ir ultradešiniųjų ideologijomis.

1938 metų kovo 12 dieną Adolfas Hitleris pasiuntė į savo gimtąją Austriją 200 tūkst. vermachto ir SS karių bei policijos pareigūnų, o vėliau paskelbė šalies anšliusą (prijungimą) prie Trečiojo Reicho.

Pirmadienį Austrijoje prisimenami 1938 metų įvykiai, pakeitę šalies istorijos kryptį ir tapę preliudija į Antrąjį pasaulinį karą.

Dienraščio „Kurier“ paklaustas, ko ateities kartos galėtų pasimokyti iš anšliuso, A. van der Bellenas atsakė: „Nepatikėti melu.“

Žmonės neturėtų laikyti „taikaus sugyvenimo, bendro sprendimų priėmimo ir stabilių politinių sąlygų savaime suprantamu dalyku“, perspėjo jis.

„Šie dalykai gali pasikeisti“, – pabrėžė prezidentas.

A. Van der Bellenas, buvęs Žaliųjų partijos lyderis, 2016 metų pabaigoje per visuomenę supriešinusius ir įtemptus prezidento rinkimus įveikęs prieš imigrantus nusistačiusį kandidatą, sakė, kad mūsų dienomis mažumų teisės yra geriau ginamos.

„Jos negali vienu plunksnakočio brūkštelėjimu būti paskelbtos esančios už įstatymo ribų, bet dauguma tai galėtų padaryti. Jeigu taip būtų, valstybė iškart virstų daugumos tironija, kaip nutiko anuomet“, – pažymėjo jis.

Gruodį Austrijoje į valdžią atėjo koalicinė vyriausybė, vadovaujama 31 metų konservatoriaus kanclerio Sebastiano Kurzo (Sebastiano Kurco), o jo pavaduotoju tapo kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (FPOe) lyderis Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė). Nuo tada A. Van der Bellenas ne kartą ragino tautą išlikti budrią ir tolerantišką.

FPOe, tarp kurios įkūrėjų yra buvusių nacių, yra seniausias dešiniojo sparno nacionalistinis ir prieš imigraciją nusiteikęs susivienijimas Europos Sąjungoje.

Partijai prisijungus prie valdančiosios koalicijos, FPOe nariai kelis kartus pasmerkė neonacizmą, rasizmą ir antisemitizmą.

Ši partija taip pat reiškė dėkingumą „Austrijos Respublikai, demokratijai, parlamentarizmui ir įstatymo viršenybei“.

Tačiau FPOe pozicija dėl Austrijos valstybės statuso gana ilgai buvo neaiški; jos viduje, o ypač tarp studentų organizacijų, buvo juntamos stiprios pangermanizmo nuotaikos ir tendencija laikyti šalį „Didesnės Vokietijos“ dalimi.

Austrijos televizijoje pasirodęs H.-Ch. Strache sakė, kad kiekvieno individuali atsakomybė prisiminti „nacionalsocialistų (nacių) teroro režimą, kuris žudė žmones dėl jų religijos, kilmės ir politinių nuomonių“.

Gėdingos kontroversijos

Tačiau nuo to laiko, kai FPOe prisijungė prie valdančiosios koalicijos, partija įsipainiojo į ištisą virtinę gėdingų kontroversijų dėl jos požiūrio į Austrijos istoriją.

Pavyzdžiui, sausį vienas populiarus FPOe regioninių rinkimų kandidatas paliko partiją dėl skandalo dėl dainos teksto, šlovinusio Holokaustą.

H.-Ch. Strache buvo nusiteikęs pagerinti savo partijos įvaizdį, tačiau jį nuolat teršė kiti incidentai. Pavyzdžiui, 2006 metais vienas FPOe narys parlamentaras pareiškė, kad „nacionalsocializmas turi ir gerąją pusę“.

Daugybėje anšliuso metinių minėjimo renginių dalyvauja tų istorinių įvykių liudininkai, o viešuose debatuose daugiausiai dėmesio skiriama klausimui, kokia buvo Austrijos ir paprastų austrų atsakomybė Hitlerio valdžios užgrobime.

Tokiomis temomis viešumoje vengta kalbėti nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos, o Austrija visą šį laiką slėpėsi už nacių aukos statuso, kurį jai oficialiai suteikė Sąjungininkai.

Tai apsaugojo Austriją nuo itin skausmingos savianalizės ir susitaikymo su praeitimi, už kurią atsakinga Vokietija.

Austrų konservatoriai pradėjo tiesti kelią nacizmui dar 1933 metais, kai jie nutraukė parlamentinės demokratijos santvarką; 1934-aisiais jie sutriuškino socialdemokratus ir įtvirtino vienpartinį režimą.

Šalyje, kuri po Austrijos-Vengrijos imperijos suirimo išgyveno identiteto krizę ir visišką ekonomikos nuosmukį, antisemitizmas suklestėjo jau 3-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje.

„Viskas jau seniai buvo parengta dar prieš naciams atvykstant“, – konferencijoje sakė Kitty Suschny (Kiti Zušni), kuriai 1938-aisiais tebuvo 13 metų. Ji prisiminė vieną naktį Vienos Šenbruno rūmuose paskelbtą „šunų ir žydų“ draudimą.

Žydų persekiojimas prasidėjo ankstyvosiomis anšliuso valandomis, o kovo 15-ąją džiūgaujanti minia Vienoje pasitiko Hitlerį.

Pirmadienį toje vietoje, kur diktatorius pasakė savo pirmąją kalbą po šalies aneksijos, bus atidengta instaliacija.

Trečiadienį kancleris S. Kurzas paprašys savo kabineto pritarti pasiūlymui Vienos centre įrengti Holokausto aukų memorialą.

GALERIJA

  • Austrija mini anšliuso 80-ąsias metines
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

...

O kada lenkai dėl Vilniaus krašto anšliuso atsiprašys?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS