BUVUSĮ GRAIKIJOS GELBĖTOJĄ BANDOMA PASKANDINTI TEISMŲ LIŪNE

Vakarų demokratija, ES teisinė kultūra ir bausmė už savo pareigų vykdymą – regis, nesuderinami dalykai. Tačiau precedentas Graikijoje paneigė šią išankstinę nuostatą: buvęs vyriausiasis šalies statistikas Andreas Georgiou skaudžiai baudžiamas už sąžiningumą.

Nuosprendis neapskundžiamas

Menas manipuliuoti valstybės biudžeto statistika, koreguoti skaičius politikų naudai neoficialiai vadinamas graikiškąja statistika. Nepanoręs puoselėti tokių tradicijų A.Georgiou užsitraukė nemalonę gimtinėje – ir palaikymą iš viso pasaulio.

Šią savaitę Aukščiausiasis Graikijos teismas buvusį Graikijos statistikos tarnybos "Elstat" vadovą pripažino kaltu dėl to, kad ES statistikos tarnybai "Eurostat" pateikė pakoreguotus skaičius apie 2009 m. valstybės biudžetą jų nesuderinęs su anuomet egzistavusia "Elstat" stebėtojų taryba. Nors toks reikalavimas ir nebuvo numatytas šalies įstatymuose, teismas traktavo tai kaip nusižengimą pareigai ir skyrė A.Georgiou dvejus metus kalėti lygtinai. Sprendimas – galutinis ir neapskundžiamas.

A.Georgiou apie verdiktą sužinojo iš savo advokato – pats jis Graikiją paliko prieš keletą metų ir išvyko į JAV, kur gyveno iki 2010-ųjų.

Komentuodamas naujausią teismo sprendimą A.Georgiou pavadino tai "liūdna diena ES, nes jos teritorijoje leidžiami tokie dalykai".

Manoma, kad dabar buvusio vyriausiojo Graikijos statistiko byla pasieks Europos Žmogaus Teisių Teismą – gimtinėje jis išnaudojo visas galimybes įrodyti savo tiesą.

Tik tuomet, kai oficialiais finansiniais duomenis užsiėmė būtent jis, pasikeitė Briuselio ir užsienio kreditorių požiūris į Atėnus.

Nugalėjo patriotizmas

Naujausias verdiktas, viešos smerkimo akcijos – tai užmokestis, kurį A.Georgiou parūpino gimtoji Graikija, į kurią jis grįžo per patį ekonominės krizės piką, palikęs prestižinį darbą Tarptautiniame valiutos fonde (TVF). Galimybė dirbti savo šaliai traukė labiau nepaisant gerokai mažesnio atlyginimo, puikios karjeros JAV.

Graikiją palikęs būdamas dar jaunystėje, A.Georgiou įgijo menų bakalauro diplomą, tačiau vėliau pasuko kitu keliu: studijavo ekonomiką, politikos mokslus ir sociologiją, Mičigano universitete apsigynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.

Nuo 1989 iki 2010 m. liepos A.Georgiou dirbo TVF, vadovavo ne vienai fondo stebėtojų, derybininkų grupei, o nuo 2004 m. – fondo Statistikos departamentui.

Laisvai anglų, prancūzų, slovakų, rusų kalbomis kalbantį, prestižinį darbą dirbantį tėvynainį į Graikiją pakvietė tuometis premjeras Giorgas Papandreu.

"Pamenu, kaip galvojau, kad Graikija turi ir gali gyventi geriau. Maniau, kad tai gali būti labai paprastai pasiekiama", – vėliau žiniasklaidai prisipažino A.Georgiou.

Į gimtinę jis grįžo su vilties pilna širdimi ir auklės lydima dukrele Marija Olimpija, kurią augina vienas. Kad A.Georgiou galėtų išlaikyti teisę į medicinos draudimą, tuometis darbdavys TVF pasiūlė graikui keturių mėnesių nemokamas atostogas – tiek laiko buvo likę iki jo 50-mečio. Iš pradžių ši aplinkybė netrukdė darbui "Elstate", tačiau vėliau Graikijos teisėjai apkaltino jį dėl lygiagrečiai užimamų pareigų TVF pažeidus įsipareigojimus.

Nepanoro meluoti

Iki A.Georgiou sugrįžimo Graikijoje sąžiningai puoselėta anekdoto, kad statistika tėra viena melo rūšių, tradicija. Vieša paslaptis, kad atsainus požiūris į valstybės biudžetą, dotacijos kompanijoms, susijusioms su įvairiais valdininkais, galiausiai nustekeno šalies iždą tiek, kad 2010-ųjų pavasarį šalis atsidūrė ties bankroto slenksčiu. Graikijos valstybės biudžeto deficitas kelis kartus viršijo euro zonos narei leidžiamą ribą.

Vos pradėjęs dirbti A.Georgiou ėmė mėžti Augijaus arklides, kuriomis buvo virtusi statistika, ir kategoriškai atmetė Atėnuose įprastą paslaugų mainais už naudingus sprendimus praktiką.

2009 m. Kosto Karamanlio Vyriausybės pateikti duomenys skelbė, kad valstybės biudžeto deficitas siekia 9 proc. – triskart viršijo euro zonos valstybei leidžiamą 3 proc. ribą. Netrukus "Naujoji demokratija" pralaimėjo rinkimus, o prognozėse deficito lygis pakilo iki 12,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Investuotojai suskubo atsikratyti vertybinių popierių, o ES valdininkai – skambinti pavojaus varpais dėl grėsmės visai euro zonai.

2010 m. lapkritį patikrinęs Graikijos finansinius duomenis, principingasis statistikas pateikė ne gražius, bet realius skaičius: tikrasis Graikijos biudžeto deficitas siekė jau net ne 13,6 proc. kaip skelbta anksčiau, bet 15,4 proc. BVP. Į šį skaičių A.Georgiou įtraukė ir valstybinių kompanijų finasinius rodiklius. Pasirodė, kad, pavyzdžiui, nacionalinio keleivių pervežimo geležinkeliais pajamos nesiekė nė pusės išlaidų. Be to, paaiškėjo, kad socialinės rūpybos pajamos buvo dirbtinai padidintos, o kai kurios išlaidos neįtrauktos į statistiką. Įvertinta ir tai, kad Vyriausybė neapmokėdavo kai kurių sąskaitų.

Naujuosius duomenis A.Georgiou pateikė ES institucijoms nederindamas jų su "Elstat" stebėtojų taryba. Vėliau kritikuojamas dėl tokio sprendimo jis atsakė veikęs pagal ES taisykles.

Susidorojimo kampanija

Teigti, kad A.Georgiou išgelbėjo Graikiją, kiek per drąsu, tačiau faktas: tik tuomet, kai oficialiais finansiniais duomenis užsiėmė būtent jis, pasikeitė Briuselio ir užsienio kreditorių požiūris į Atėnus. Iki A.Georgiou korekcijų įtarimų kėlė įvairūs neatitikimai: pvz., oficialiai skelbta, kad vidaus biudžeto deficitas siekia vos 3,9 proc., o šalies užsienio įsiskolinimas svyravo ties 15 proc. BVP riba.

Pačioje Graikijoje reakcija buvo priešinga. A.Georgiou apkaltintas dalyvaujant užsienio organizacijų sąmokslu, kurio tikslas – graikų tautos genocidas; viršijęs įgaliojimus, dirbęs ne Graikijai, bet tarptautinėms organizacijoms ir įstūmęs šalį į krizę. Tai, kad finansinė krizė prasidėjo gerokai prieš A.Georgiou grįžimą į gimtinę, kritikams neatrodė svarbu.

Anuometis finansų ministras Giorgas Papakonstantinou stojo statistiko pusėn. "Pasitikėjimo statistika lygis mūsų šalyje buvo lygus nuliui. Mums buvo reikalingas būtent toks griežtas taisyklių šalininkas", – vėliau prisiminė G.Papakonstantinou.

Kad sukompromituotų vyriausiąjį statistiką, pasitelktos net neteisėtos priemonės. Jau pirmąją jo darbo dieną į A.Georgiou elektroninį paštą buvo įsilaužta. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo į "Elstat" vadovo postą taip pat pretendavęs finansų konsultantas Nikas Logothetis. Nors dėl tokių kaltinimų vėliau ir stojo prieš teismą, N.Logothetis buvo išteisintas.

Tikra susidorojimo su A.Georgiou kampanija prasidėjo 2011-aisiais, kai ilgametis Vyriausybės narys, "Naujosios demokratijos" lyderis Antonis Samaras prabilo apie sąmoningą valstybės finansinių rodiklių klastojimą, o prokuratūra pradėjo tirti galimus statistiko padarytus pažeidimus.

2013 m. sausį A.Georgiou apkaltintas kenkimu valstybei viršijus įgaliojimus. Kritikų chore buvo gerai girdėti ir "Naujajai demokratijai" priklaususio tuomečio vidaus reikalų ministro, šiandien – Graikijos prezidento Prokopio Pavlopulas balsas.

Visus kaltinimus A.Georgiou atmetė. Jis apeliavo, kad įtemptu metu ne tik dirbo iki vėlumos, bet ir sulaukdavo grasinančių skambučių, o į jo prašymus skirti apsaugą nebuvo reaguojama.

Pamenu, kaip galvojau, kad Graikija turi ir gali gyventi geriau. Maniau, kad tai gali būti labai paprastai pasiekiama.

Žodinis linčo teismas

Per pastaruosius kelerius metus prieš A.Georgiou vyko ne vienas teismo procesas. Net kai tyrėjai patvirtindavo, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo, tiesiog pritaikė europinius statistikos standartus, nuosprendis būdavo apskundžiamas – teisiniai ginčai prasidėdavo iš naujo. Bene skaudžiausia bausmė, kurios reikalavo kaltinančioji pusė, – kalėjimas iki gyvos galvos.

Ne vieną kartą buvę jo kolegos ir buvusios statistikos tarnybos nariai liudijo A.Georgiou nenaudai teigdami, esą jis dirbtinai didino valstybės biudžeto deficito rodiklius, kad ES turėtų pagrindo griežtinti savo poziciją Graikijos atžvilgiu.

"Tai dėl jo visa tai tęsėsi. Jei tai ne valstybės išdavystė, kas tuomet?" – retoriškai klausė N.Logothetis, viename interviu pareiškęs, kad A.Georgiou nusipelnė kartuvių.

Ujamas gimtinėje, A.Georgiou sulaukė išskirtinės paramos – laišką, kuriame prašoma atsisakyti teisinio persekiojimo, pasirašė devyni Nobelio premijos laureatai ir keliasdešimt statistikų organizacijų iš viso pasaulio. Tarptautinis statistikos institutas ne kartą reiškė protestą dėl neadekvataus A.Georgiou persekiojimo, apeliavo, kad tokie veiksmai žlugdo pasitikėjimą tiek Graikijos teisingumu, tiek dabartine bei būsima statistika. Tačiau protestai liko bevaisiai.

Finansiniai smūgiai

2014-aisiais A.Georgiou išplatino viešą laišką, kuriame retoriškai klausė, kodėl ieškinys pateikiamas jam, o tie, kurie metų metus klastojo skaičius, gyvena ramūs. Po tokio pareiškimo vienas jo pirmtakų dėl savo neva sugadintos reputacijos A.Georgiou padavė į teismą ir pareikalavo 75 tūkst. eurų už jam padarytą žalą.

A.Georgiou galiausiai teko išgirsti gėdingą teismo sprendimą –  pernai lapkritį Atėnų teismas nusprendė, kad nors ir nepasakė netiesos, tačiau savo samprotavimais jis neturėjo dalytis su spauda. Teismo verdiktas nebuvo švelnus: iš A.Georgiou jo pirmtakui priteista 10 tūkst. eurų.

Šiuo metu A.Georgiou gyvena JAV – 2015 m. jis vėl grįžo į savo namus Merilande, ketino užsiimti akademine ir konsultacine veikla. Rasti darbo nesisekė: graikas įsitikinęs, kad koją jam kiša nesibaigiančios baudžiamosios bylos.

Galiausiai A.Georgiou pavyko pasiekti tik vieną tikslą – daugiau laiko leisti su dukra. Už sąžiningą darbą patyręs pažeminimą jis gyvena anaiptol ne pačiomis geriausiomis finansinėmis sąlygomis, daugiausia laiko ir jėgų skirdamas teisinei kovai.

Visai kitokia šalis

Kol atpirkimo ožiu paverstas A.Georgiou kovoja už savo reputaciją ir sugadintą karjerą, Graikija skina jo sunkaus darbo vaisius. Graikija ištaisė daugelį struktūrinių disbalansų, dėl kurių buvo tapusi specialiu atveju euro zonoje ir yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už savo ekonominius sprendimus, kai rugpjūtį baigsis jai skirta finansinės pagalbos programa. Tokią poziciją pirmadienį išdėstė euro zonos finansų ministrų grupės vadovas Mario Centeno.

"Šiandien Graikija yra visai kita šalis", – sakė jis spaudos konferencijos metu. – Graikija turi visas galimybes, kad paimtų į savo rankas ir suvaldytų ekonominės bei socialinės plėtros procesus išlikdama euro zonoje. Jei laikysis atsakingos politikos kelio, ši valstybė visada gali pasikliauti Europos solidarumu."