D. TRUMPAS GALI NEGINTI BALTIJOS ŠALIŲ NUO RUSIJOS (L.LINKEVIČIAUS KOMENTARAS)

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad jo vadovaujama Amerika gali neprisidėti prie kai kurių NATO narių gynybos, jeigu jas užpultų Rusija.

Gintų su išlygomis

Kai dienraštis „The New York Times“ paklausė apie grėsmingus Rusijos veiksmus, keliančius nerimą NATO sąjungininkėms Baltijos šalims, D.Trumpas atsakė, kad tuo atveju, jeigu Rusija jas užpultų, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.

„Jeigu jos vykdė savo įsipareigojimus mums – tuomet atsakymas yra „Taip“, – pridūrė jis, duodamas interviu trečiadienį.

Ketvirtadienį D.Trumpas turėtų oficialiai sutikti tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą.

D.Trumpo komentarai apie JAV įsipareigojimus suteikti pagalbą kitoms NATO narėms atitinka jo anksčiau jo išsakytas mintis dėl Jungtinių Valstijų vaidmens pasaulyje.

2014 metais 28 šalių Aljansas įkūrė ypač greito reagavimo pajėgas, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamas NATO nare nuo potencialios konfrontacijos su Rusija.

Per anksčiau šį mėnesį Varšuvoje vykusį bloko viršūnių susitikimą taip pat buvo nutarta dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje keturis sąjungininkų batalionus – iš viso apie 4 000 karių.

„Dabar nėra kaip prieš 40 metų“

Per 45 minutes trukusį pokalbį D.Trumpas betarpiškai iškėlė naujų klausimų dėl įsipareigojimų automatiškai ginti NATO sąjungininkes, jeigu jos būtų užpultos, sakydamas, kad pirmiausiai pasidomėtų jų pačių indėliu Aljanse.

Dešimtmečius sukęs verslą ir neturintis jokios ankstesnės politinės patirties D.Trumpas svarstė apie Amerikos karinės galios naudojimą užsienyje iš ekonomikos pozicijų.

Pavyzdžiui, jis tvirtino, kad Amerikai galbūt nebūtina dislokuoti savo karius užsienyje, nors sutiko, kad tai gali būti geras pasirinkimas.

„Jeigu nuspręstume, kad turime ginti Jungtines Valstijas, visada galime dislokuoti“ karius už JAV ribų, D.Trumpas sakė laikraščiui, pridūręs, kad taip būtų daug pigiau.

Pasak jo, likęs pasaulis turėtų išmokti prisitaikyti prie tokios Amerikos pozicijos. „Man būtų priimtinesnė galimybė tęsti“ galiojančias sutartis, bet tik tuo atveju, jeigu sąjungininkai liautųsi piktnaudžiauti Amerikos dosnumu, kurio šalis nebegali sau leisti, aiškino D.Trumpas.

Jis pripažino, kad tokia doktrina santykiuose su JAV sąjungininkais ir priešininkais radikaliai skirtųsi nuo Respublikonų partijos tradicijų. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos beveik visi šios partijos kandidatai pasisakydavo už pasaulio tvarką, kurioje Jungtinės Valstijose atlieka taikos sergėtojos ir „nepakeičiamos valstybės“ vaidmenį.

Padėtis „dabar nėra kaip prieš 40 metų“, prieštaravo D.Trumpas, atmesdamas palyginimus, kad jo požiūris į teisėtvarkos ir tarptautinės politikos klausimus yra panašus į buvusio prieštaringai vertinamo JAV prezidento Richardo Nixono (Ričardo Niksono). Kartodamas savo perspėjimą atitraukti JAV karius, dislokuotus visame pasaulyje, jis pareiškė: „Mes leidžiame didžiules sumas kariuomenei, kad prarastume 800 mlrd. dolerių“, turėdamas omenyje Amerikos užsienio prekybos disbalansą.

„Man tai neatrodo labai išmanu“, – sarkastiškai pastebėjo kandidatas.

„Neturi teisės pamokslauti“

Šiame interviu D.Trumpas taip pat sakė, kad nėra linkęs kritikuoti Turkijos dėl politinių oponentų triuškinimo ir piliečių laisvės varžymo po praeitą savaitę toje šalyje mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Kalbėdamas apie Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną), jis pareiškė: „Labai jį gerbiu dėl gebėjimo pakreipti tą padėtį... Kaip žinot, kai kurie žmonės sako, kad tai buvo surežisuota. Aš taip nemanau.“

Jungtinės Valstijos „neturi teisės pamokslauti“ Turkijai arba kitoms šalims, kai „žmonės šaltakraujiškai šaudo į policininkus“, pažymėjo D.Trumpas.

D.Trumpas sakė esantis įsitikinęs, kad galėtų įtikinti R.T.Erdoganą dėti daugiau pastangų kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Tačiau dabartinio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija kasdien susidurdavo su tikrove, kad kurdus, kurie yra vieni veiksmingiausių sąjungininkų Amerikos vadovaujamoje kovoje su IS, puldinėja Turkija, bijanti, kad ši etninė grupė įkurs savo separatistinę valstybę.

Paklaustas, kaip jis spręstų šią problemą, D.Trumpas trumpam susimąstė ir atsakė: „Susitikimais.“

Jis pabrėžė, kad pastangos nuversti autoritarinį Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) yra daug mažesnės svarbos uždavinys negu kova su „Islamo valstybe“. Dabartinė JAV administracija taip pat yra padariusi tokią pačią išvadą, tik viešai jos neskelbia.

„Assadas – blogas žmogus. Jis padarė siaubingų dalykų“, – sakė D.Trumpas, bet pridūrė, kad IS kelia daug didesnę grėsmę Jungtinėms Valstijoms.

„Pirmiausia pasirūpinti savo šalimi“

D.Trumpas teigė, kad konsultavosi su dviem buvusiais respublikonų valstybės sekretoriais – Jamesu A.Bakeriu (Džeimsu A.Beikeriu) ir Henry Kissingeriu (Henriu Kisindžeriu), pridūręs, kad įgijo „daug žinių“. Vis dėlto jis nepasakė, ar tie pašnekesiai įkvėpė jam kokių nors naujų idėjų nacionalinio saugumo srityje, kurias būtų verta plėtoti.

Kandidatas tvirtai pabrėžė esantis pasiryžęs pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA), jeigu Meksika ir Kanada nesutiktų derėtis dėl naujų sąlygų, kurios nebeskatintų JAV bendrovių perkelti gamybą į kitas šalis.

„Pasitraukčiau iš NAFTA akimirksniu“, – sakė D.Trumpas.

Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę iš esmės modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas, visų pirma Amerikos branduolinį arsenalą.

„Turime daug atgyvenusių ginklų, – sakė jis. – Turime branduolinių (ginklų), nors nežinome, ar jie apskritai veikia.“

B.Obamos administracija jau vykdo didelę modernizacijos programą, siekdama padidinti branduolinio arsenalo patikimumą, nors šie planai atsirėmė į milžiniškas išlaidas, reikalingas bombonešiams ir povandeniniams laivams atnaujinti. Ta didžiulė sąskaita – 500 mlrd. dolerių arba daugiau – bus pateikta naujam prezidentui.

D.Trumpas per ankstesnį savo interviu „The New York Times“ naudojo šūkį „Pirmiausia Amerika“ (America First), bet trečiadienį jis tvirtino, kad tą idėją supranta kitaip negu Charlesas A.Lindberghas (Čarlzas A.Lindbergas) ir kiti Amerikos izoliacionistai prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Man „Pirmiausia Amerika“ yra visiškai naujas, šiuolaikinis terminas, – aiškino jis. – Niekada nesiejau jo su praeitimi.“

Kandidatas akimirką susimąstė, kai buvo paklaustas, ką jam reiškia šis šūkis.

„Mes ketiname pirmiausiai pasirūpinti savo šalimi, prieš imdamiesi sukti galvą dėl visų kitų pasaulyje“, – sakė D.Trumpas.

Radikalių permainų nesitiki

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO, o kandidato į JAV prezidento postą D. Trumpo pareiškimą apie išlygas atsakant į potencialią Rusijos agresiją sieja su rinkimų retorika.

„Baltijos šalys nesuteikia jokio pagrindo abejoti įsipareigojimų vykdymu Aljansui. Taip pat neturime pagrindo abejoti, kad ir sąjungininkai vykdys savo įsipareigojimus Aljansui“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.

Jis pažymėjo, kad Lietuva sparčiai didina gynybos finansavimą - pagal išlaidų gynybai didinimo dinamiką šiuo metu šalis užima pirmą vietą Aljanse.

Jo manymu, D.Trumpo „pastabos dar kartą atkreipia dėmesį, kad visi turime ir rūpintis patys savo saugumu“, bet neabejoti, kad „tą padarys ir mūsų sąjungininkai“.

„Rinkimų kampanija yra truputėlį tas laikotarpis, pagal kurį turbūt sudėtinga spręsti, daryti išvadas, net ir kažką komentuoti sudėtinga, o kuomet yra šalis, turinti ilgametes tradicijas, Respublikonų ir Demokratų partijas reikėtų paminėti, prognozuojama ta politika yra, todėl aš tikrai nesitikiu kažkokių radikalių posūkių, radikalių pokyčių - jų tiesiog neturėtų būti. Niuansų visada yra, be jokio abejonės, tačiau nė kiek neabejoju, kad Jungtinės Valstijos buvo, yra ir tikrai liks svarbiausias strateginis Lietuvos partneris ir sąjungininkas“, - dėstė L.Linkevičius.

Didina finansavimą

Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Kitų metų biudžeto projekte išlaidos gynybai sudaro 1,79 proc. bendrojo vidaus produkto arba maždaug 725 mln. eurų, šią savaitę sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Vyriausybė numato, kad gynybos biudžetas NATO numatytą ribą - 2 proc. BVP - pasiektų 2018 metais. NATO duomenimis, šiemet Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių Aljanso šalių dešimtuką.