D. TRUMPO VIZITAS PRANCŪZIJOJE: PO VAKARIENĖS EIFELIO BOŠTE – BASTILIJOS PARADAS

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) kartu paminėjo Prancūzijos nacionalinę šventę ir penktadienį stebėjo karinį paradą, turėjusį pabrėžti abiejų šalių gerėjančius santykius.

Šiame pompastiškame renginyje D. Trumpas buvo E. Macrono garbės svečias. Abu lyderiai kartu su žmonomis stebėjo karinį paradą Eliziejaus Laukų alėjoje.

Vis dėlto ant Bastilijos paėmimo dienos iškilmes temdė lygiai prieš metus Viduržemio pajūrio mieste Nicoje įvykdytas žiaurus islamisto išpuolis, kai į minią įsirėžus sunkvežimiui žuvo 86 žmonės.

Paryžiuje įvykęs karinis paradas, kuriame pasirodė 63 lėktuvai, 29 sraigtasparniai, 241 žirgas ir 3 720 karių, šiais metais sutampa su JAV įsitraukimo į Pirmąjį pasaulinį karą 1917-aisiais 100-osiomis metinėmis.

Atvykęs į paradą E. Makronas Eliziejaus Laukuose šypsojosi ir mojavo renginio stebėti susirinkusioms minioms, stovėdamas Respublikos gvardijos karių apsuptame visureigyje.

„Puiki nacionalinė šventė, – sakė D. Trumpas per bendrą spaudos konferenciją su E. Makronu ketvirtadienį. – Labai jos laukiame. Tiesiog nuostabu.“

„Mūsų valstybes vienija revoliucijų ir kovų už laisvę dvasia“, – sakė jis.

Su dviejų dienų vizitu atvykusiam D. Trumpui buvo patiestas raudonas kilimas, E. Macronui stengiantis pagerinti santykius su JAV ir įtikinti Amerikos lyderio pakeisti sprendimą pasitraukti iš tarptautinės Paryžiaus klimato kaitos sutarties.

Dviejų lyderių Paryžiuje demonstruojama šilta kūno kalba neatitiko platesnio nerimo dėl transatlantinių santykių ateities, reikšto po D. Trumpo pergalės rinkimuose pernai lapkritį.

Šių iškilmių išvakarėse Trumpai ir Makronai mėgavosi „draugiška vakariene“ Eifelio bokšte esančiame „Michelin“ žvaigždute apdovanotame restorane. Jiems patiekta jautienos su trumų padažu bei egzotiško braškių ir jogurto deserto.

JAV ir Prancūziją sieja „nenutraukiamas“ ryšys ir abiejų šalių vadovų draugystė, sakė D.Trumpas.

„Gedinti Nica“

Bastilijos paėmimo dieną minimas Bastilijos kalėjimo šturmas 1789 metais, žymėjęs Didžiosios Prancūzijos revoliucijos pradžią ir lemtingą posūkį pasaulio istorijoje.

Šių metų iškilmės niūresnės nei įprastai, Nicai prisimenant pernai metų aukas kai iš Tuniso kilęs vyras į minią šeimų stebinčių fejerverkus įvairavo sunkvežimį.

Per mažiau nei tris minutes buvo mirtinai sužaloti 86 žmonės, įskaitant 15 vaikų; dar 450 žmonių buvo sužeisti, bet išgyveno. Tarp žuvusiųjų buvo 19 užsieniečių iš įvairių šalių.

Vietoj fejerverkų, Nicos pajūrio Anglų bulvare šiais metais bus deginamos žvakutės, padėta atminimų knyga, o prezidentas E. Macronas pasakys iškilmingą kalbą.

„Islamo valstybės“ (IS) grupuotė prisiėmė atsakomybę už pernai metų išpuolį įvykdytą vieno jos 'karių', per išpuolį nušauto 31-erių metų tunisiečio Mohamedo Lahouaiejo Bouhlelio (Mohamedo Lahvaježo Buhlelio). Tačiau tiesioginių sąsajų tarp IS ir užpuoliko nerasta.

„Išpuolis paliko „žiojinčią žaizdą“, – sakė savo devynmetį sūnų praradusi vietinė gyventoja Emilie Petitjean (Emili Petižan), kuriai šios nelaimės aukų asociacija patikėjo suplanuoti atminimo ceremoniją 76 šeimoms.

„Tai pripažinimas. Visi žino, kad kenčiame. Nesitikiu, kad man kada nors bus geriau, bet tikiuosi, kad Nica bus pagerbta“, – sakė ji.

Prancūzijoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, paskelbta po 2015 lapkritį Paryžiuje surengtų koordinuotų išpuolių, nusinešusių 130 žmonių gyvybių. Prancūzijos įstatymų leidėjai praėjusią savaitę nepaprastąją padėtį pratęsė jau šeštą kartą.

Per šių metų Bastilijos paėmimo dienos iškilmes švenčiančius žmones sergės daugiau nei 130 tūkst. apsaugos ir specialiųjų tarnybų darbuotojų, skelbia Prancūzijos vidaus reikalų ministerija.

Nuo 2015 metų sausio Prancūzijoje žuvo daugiau nei 300 žmonių. Pasak vidaus reikalų ministro Gerard'o Collombo (Žeraro Kolombo) nuo šių metų pradžios sustabdyti dar septyni pasikėsinimai įvykdyti teroro išpuolius.

Vakarienė Eiffelio bokšte

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), nors ir smarkiai nesutariantys dėl veiksmų klimato kaitai mažinti, ketvirtadienio vakarą drauge susėdo prie gurmaniško stalo.

D. Trumpas ir JAV pirmoji ponia Melania Trump (Melanija Tramp), baigiantis jų pirmai vizito Prancūzijoje dienai, privačia vakariene mėgavosi aukštai virš Paryžiaus.

Trumpų, E. Macrono ir jo žmonos Brigitte (Brižit) vakarienė Eiffelio (Eifelio) bokšto restorane „Jules Verne“ vainikavo dieną, kurios darbotvarkėje buvo vienos garsiausių Paryžiaus įžymybių apžiūrėjimas, susitikimai ir bendra spaudos konferencija.

Ilgais rankų paspaudimais – dar kartą

D. Trumpas ir Prancūzijos vadovas E. Macronas dar kartą apsikeitė ilgais rankų paspaudimais penktadienį per Bastilijos paėmimo dienos paminėjimo ceremoniją, prisimindami savo garsųjį gegužės mėnesio pasisveikinimą.

D. Trumpas ir E. Macronas paspaudė vienas kitam rankas, JAV prezidentui baigus stebėti karinį paradą, ir paskui dar kurį laiką jas spausdami ėjo alėja, kurioje vyko šis pompastiškas renginys. Tada D. Trumpas paplekšnojo Prancūzijos vadovui per petį ir jie susiėmė delnais lyg lenktų vienas kitam ranką.

Po to D. Trumpas paspaudė ranką E. Macrono sutuoktinei Brigitte (Brižit), tačiau taip ir nepaleido Prancūzijos vadovo rankos.

Gegužės mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime D. Trumpo ir E. Macrono rankų paspaudimas buvo toks ilgas ir stiprus, kad net pabalo jų rankų krumpliai.

Vėliau E. Macronas šį rankų paspaudimą pavadino „tiesos akimirka“.