Visuotinai paplitęs didelis dėmesys ekologijai gimdo naują – atliekų turizmo – fenomeną. Prancūzijai tenka kovoti ne tik su savais, bet ir su teršėjais iš užsienio – piliečių sąmoningumu garsėjančios Šveicarijos.

Bando sutaupyti

Su Šveicarija besiribojančio Prancūzijos Franš Kontė regiono tarnybos nustatė, kad vadinamieji šiukšlių turistai iš kaimyninės valstybės per 2017-uosius atgabeno bent 10 tonų atliekų. Anot Prancūzijos žiniasklaidos cituojamų šalies pareigūnų, tai atliekos, kurių kilmę pavyko nustatyti, o realios apimtys, net neabejojama, – gerokai didesnės.

Problema kilo dėl ypač griežtos ir brangios atliekų tvarkymo sistemos Šveicarijoje. Tačiau užuot tvarkingai pasirūpinę savo buitinėmis atliekomis, kai kurie netoli valstybinės sienos gyvenantys šveicarai eina lengviausiu keliu – suverčia šiukšles Prancūzijos pakelėse ir laukymėse.

Pastarosios policijai pernai pavyko nusikaltimo vietoje sulaikyti 140 tokių šiukšlintojų – dviem dešimtimis daugiau nei 2016-aisiais. Tarp jų būna ir visiškų nevykėlių – kaip vienas Bazelio gyventojas, išvertęs atliekas Prancūzijos šiaurės rytuose esančios Delio komunos pakelėje, tačiau tarp atliekų palikęs  popierių su savo adresu ir asmens duomenimis, – šiais pėdsakais Prancūzijos teisėtvarka jį ir susekė.

Protesto bangos Prancūzijoje

Sugauti nusikaltimo vietoje šiukšlių turistai nubaudžiami 150 eurų bauda ir turi susirinkti savo dvokiančius suvenyrus. Tiesa, su pastaruoju reikalavimu sutinka ne visi: kaip pasakoja prancūzų pareigūnai, šveicarai bando įrodyti, esą sumokėta bauda suteikia teisę atsikratyti šiukšlėmis.

"Kai savaitgaliais šveicarai atvažiuoja apsipirkti, atsiveža ir savo šiukšles", – apie bliūškantį Šveicarijos, kaip labai sąmoningų gyventojų šalį, stereotipą sako Prancūzijos Juros regione esančios komunos burmistras Brenard'as Mamet'as.

Situacija provokuoja nepasitenkinimo bangas Prancūzijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. "Tai tipiška šveicarams: švarūs, neprieinami savo šalyje, bet kai atvyksta į Prancūziją, jie yra tikri kiaulės", – prancūzų spauda citavo vieną komentatorių.

Pavyzdžiui, vokiškai kalbančiame Nešatelyje 35 litrų maišelio utilizavimas kainuoja 2 frankus (apie 1,7 euro).

Šveicarijos atstovai smerkia savo tautiečių elgesį, tačiau, anot Prancūzijos žiniasklaidos, kviečia nedramatizuoti: 10 tonų esąs menkas skaičius, palyginti su, pvz., vien Nešatelio kantone per metus susidarančiomis 25 tūkst. tonų atliekų.

Maišelio mokestis

Dėl šiukšlių turizmo patys šveicarai kaltina visuotinai įvestą atliekų maišelio mokestį. Jei dar prieš pora dešimtmečių jis mokėtas tik atskirose Šveicarijos vietovėse, šiandien mokestis galioja visoje šalyje – skiriasi tik dydžiai.

Pavyzdžiui, vokiškai kalbančiame Nešatelyje 35 litrų maišelio utilizavimas kainuoja 2 frankus (apie 1,7 euro). Mokesčiu ne tik padengiamos atliekų rūšiavimo išlaidos, bet ir bandoma išauklėti žmones ekologiškiau gyventi. Pastarąjį tikslą, regis, pavyko pasiekti, pvz., nuo mokesčio įvedimo 2012-aisiais Lozanoje atliekų apimtys sumažėjo 40 proc.

Nieko keista, kad Ženevos aplinkos apsaugos ministro Luco Barthassat'o žodžius, jog šiame 100 km sieną su Prancūzija turinčiame kantone nebus įvedamas šiukšlių maišelio mokestis, su palengėvjimu sutiko ne tik vietos gyventojai, bet ir prancūzų pareigūnai.

Kenčia ir daugiau kaimynų

Kovoje su dvokiančiais suvenyrais iš Šveicarijos prancūzai nevieniši. Jau prieš porą metų Vokietijos žiniasklaida rašė apie su Šveicarija besiribojančiose žemėse, greitkelių pakelėse, randamus kalnus šveicariškų šiukšlių.

Netinkamu kaimynų elgesiu piktinamasi ir Italijoje. Vietos pareigūnų teigimu, iš itališkojo Tičino kantono nusidriekusių greitkelių pakelėse kiekvieną savaitę randama 7–10 maišų su šiukšlėmis iš Šveicarijos.

2016-aisiais prie vieno sąvartyno netoli Komo apsaugos kameros nufilmavo atliekų maišus verčiantį vyrą, atvykusį automobiliu su šveicariškais numeriais. Vėliau paaiškėjo, kad šiukšlintojas – italas, tačiau įvykis atkreipė dėmesį į Italijos gyventojams nemalonumų keliančią problemą. Socialiniuose tinkluose tarp abiejų šalių ta pačia kalba kalbančių gyventojų kilo diskusijos – pradėję bartis šiukšlių klausimu, galiausiai italai ir šveicarai nagrinėjo vieni kitų vairavimo manieras, darbo rinką ir t.t.