ES LYDERIAI PASIDALIJO Į STOVYKLAS DĖL E. MACRONO PASIŪLYTOS EURO ZONOS PERTVARKOS

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį tariasi, kaip sustiprinti euro zoną, ir ši diskusija vyksta tokiu metu, kai neapibrėžta politinė situacija Vokietijoje sužlugdė puoselėtas viltis dėl didelio masto reformų, o pirminis entuziazmas kiek priblėso.

Derybos vyksta nedalyvaujant Bendriją paliekančios Didžiosios Britanijos premjerei. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paprašė 27 valstybių lyderių šiame susitikime, kuriame neabejotinai vėl dominuos „Brexit“ tema, laisvai išdėstyti savo vizijas dėl euro zonos ateities.

Euro zonos pertvarka ir pastangos padaryti ją atsparesnę ekonominiams sukrėtimams yra vieni svarbiausių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) prioritetai.

Tačiau E. Macrono pastangas įgyvendinti šiuos ambicingus tikslus žlugdo politinė nežinomybė Vokietijoje. Šalies kanclerė Angela Merkel ieško būdų suformuoti vyriausybę, iš derybų dėl koalicijos su jos konservatoriais pasitraukus verslui palankiai Laisvajai demokratų partijai (FDP), kuriai rimtų klausimų kelia numatyta euro zonos reforma.

Kaip jau tapo įprasta, ir šį kartą euro zona yra pasidalijusi į dvi stovyklas. Turtingosios šalys, vadovaujamos į taupymą orientuotos Vokietijos, nelinkusios palaikyti politikos, dėl kurios joms tektų prisiimti riziką kartu su smarkiai įsiskolinusiomis euro zonos partnerėmis, tokiomis kaip Prancūzija, Ispanija, Italija ar Graikija.

„Kai kalbama apie Europos pinigų sąjungą, takoskyra yra tarp – atleiskite už tokį geografinį supaprastinimą – šiaurės ir pietų“, –D. Tuskas sakė ketvirtadienį, pirmąją viršūnių susitikimo dieną.

Dėl pasipriešinimo nebuvo uždegta žalia šviesa E. Macrono idėjai suformuoti euro zonos biudžetą ir buvo sutrukdyta sukurti europinę indėlių draudimo sistemą – paskutinį likusį bankų sąjungos ramstį.

„Mums svarbiau, kad kai kurios valstybės narės taptų atsparesnės kitai finansų krizei“, – sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES diplomatas.

„Didelis konsensusas“

Kad entuziazmas blėsta, tapo aišku iš praėjusią savaitę Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų. Jie numato, kad kai kurios ambicingesnės idėjos, pavyzdžiui, siūlymas įsteigti Europos finansų ministro postą, bus įgyvendintos po 2019 metais vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Penktadienį norima aptarti virtinę temų, o birželį vyksiančiame viršūnių susitikime patekti konkrečius sprendimus, tačiau dabar netgi tai atrodo ambicinga, turint galvoje neapibrėžtą politinę situaciją Vokietijoje.

Pasak D. Tusko, esama „didelio konsensuso“ dėl siūlymo kurti Europos pinigų fondą, kuris veiktų kaip finansinė užkarda nuo bet kokių naujų krizių ir skirtų finansinę pagalbą.

Taip pat palaikoma idėja iki galo sukurti bankų sąjungą, pridūrė jis.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Brunas Le Meras) šią savaitę užsiminė, kad Paryžius sutinka su tuo, kad būtų atidėtas E. Macrono vizijos įgyvendinimas, o pasiūlymai dėl euro zonos finansų ministro posto įsteigimo ir biudžeto yra „paskutinis žingsnis“ ilgame reformų kelyje.

Tačiau vienas prancūzų pareigūnas viršūnių susitikimo kuluaruose atmetė kalbas apie „ambicingumo stoką“.

„Per ateinantį pusmetį turime susitarti, ypač Prancūzija ir Vokietija, galinčios paskatinti judėjimą pirmyn“, – sakė jis.

Nori parengti iki kovo

Vokietija ir Prancūzija nori iki ateinančio kovo parengti bendrą pasiūlymą dėl euro zonos pertvarkos, penktadienį po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo sakė A. Merkel.

„Iki kovo norėtume susitarti dėl bendros pozicijos, kas yra labai svarbu“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu spaudos konferenciją sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.