ESTIJOS PREZIDENTĖ: ŠALIAI PIRMININKAUJANT ES TARYBAI, „BREXIT“ NEBUS PAGRINDINĖ TEMA

Estijai nuo liepos pradžios pradedant pusės metų trukmės pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, šalies vadovė sako, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimo procesas iš bendrijos nebus pagrindinė pirmininkavimo tema.

„Mes taip pat turime valdyti „Brexit“ procesą, bet tai neapibūdins mūsų pirmininkavimo ES Tarybai. „Brexit“ yra derybų procesas, kuriam, aš jaučiu, Europos Sąjunga atrodo geriau pasiruošusi nei Jungtinė Karalystė. Tai parodo mums, jog jeigu Europos Sąjunga turi veikti staigiai, ji tai gali padaryti dideliu greičiu ir efektyviai. „Brexit“ niekaip nepaveiks mūsų pirmininkavimo. Mes norime kalbėti apie Europos Sąjungos ateitį“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Kersti Kaljulaid.

Anot jos, pirmininkavimo metu bus daug dėmesio skirta ES saugumui, socialiniams bei aplinkosaugos klausimams.

„Europos vidinis ir išorinis saugumas yra mūsų aukščiausias prioritetas. Mes tikime Šengeno zonos stiprinimu ir užtikrinimu, kad visos reikalingos sistemos, leidžiančios mums žinoti, kas atvyksta ir kas išvyksta, padės mums apsisaugoti nuo teroristų. Mes taip pat tikime socialiai ir aplinkosaugiškai tvaria Europa“, - tvirtino Estijos prezidentė.

Estijos vyriausybės ES reikalų vadovas Klenas Jaarats (Klenas Jeratsas) anksčiau ketvirtadienį minėjo, kad Estija pirmininkavimo metu koncentruosi į bendrosios ir skaitmeninės rinkos klausimus bei kels Estijai rūpimą laisvo duomenų keitimosi klausimą.

„Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybos motto yra „Vienybė per balansą“. Pirmininkavimo metu pagrindiniai prioritetai yra bendroji rinkas ir skaitmeninės rinka. Estijai ypač svarbi tema yra laisvas duomenų keitimasis, todėl bus kalbama ir apie tai“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė KJaarats.

Jo teigimu,, papildomi pirmininkavimo prioritetai bus saugumas ir gynyba, migracija bei žiedinės ekonomikos plėtra. Jis dar pridūrė, kad Estija mąsto, jog reikia iš anksto galvoti ir apie ES ateitį po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos 2019 metais.

Estijos ekonomikos reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Siimas Sikkutas (Symas Sikutas) žurnalistams anksčiau ketvirtadienį kalbėjo, kad ES skaitmeninė bendroji rinka Estijai yra svarbi, nes per ją maža šalis gali atrodyti žymiai didesnė pasaulyje.

„Estija daro dalykus skaitmeniniu būdu Kodėl? Labai paprasta - mes tiesiog esame maži, todėl darant dalykus skaitmeniniu būdu leidžia mums būti žymiai didesniems. Pirmiausia, simboliškai, nes užimame nedidelė vietą pasaulyje, bet taip pat ir tikrąją to žodžio prasme per e-rezidenciją“, - teigė S.Sikkutas.

E-rezidencija yra Estijos skaitmeninė programa, per kurią kitose šalyse gyvenantys žmonės nuotoliniu būdu gali užsiregistruoti Estijoje ir čia įkurti verslą. Šiuo metu šioje programoje yra užsiregistravę 21,2 tūkst. rezidentų, kurie yra įkūrę 3,3 tūkst. įmonių.

Estija oficialiai ES tarybai pusę metų pradės pirmininkauti nuo liepos 1 dienos. Antrąjį 2017 metų pusmetį pirmininkauti ES Tarybai turėjo Jungtinė Karalystė, tačiau jos žmonėms pernai nusprendus, jog šalis turi trauktis iš ES, buvo nuspręsta Estijos pirmininkavimą paankstinti pusmečiu. Estija pirmininkavimą ES Tarybai perima iš Maltos.

Nors dauguma sprendimų bus priimami derybose Briuselyje, didesnio dėmesio sulauks ir Talinas - pirmininkavimo metu vyks daugiau nei 200 ekspertinio lygio susitikimų. Taip pat keliolika susitikimų vyks ir ministrų lygmenyje.

Pirmininkavimo pradžiai pažymėti Estija ketvirtadienį vakare rengia atidarymo ceremoniją. Joje kalbės į šalį atvykstantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris).

Šešis mėnesius Estija bus atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.