Papildomos JAV sankcijos Rusijai nesukels „Nord Stream 2“ įgyvendinimo problemų – šio projekto dalyviai pajėgūs jį finansuoti, gali skolintis iš Azijos bankų, pareiškė koncerno „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininkas Viktoras Zubkovas.

„Visi šio projekto partneriai iš Europos jau apmokėjo už darbus. Be to, be Europos dar yra Azija, kur galima pasiskolinti. „Gazprom“ yra finansiškai labai stabili bendrovė, uždirba solidžiai pelno. Manau, kad „Nord Stream 2“ finansavimas – ne problema“, – žurnalistams sakė jis.

„Daugiau trikdžių sukelia Europos Komisija, Europos Sąjunga, kurios turėtų liautis kelti įvairiais papildomas sąlygas projektui, reikalingam pačiai Europai. Manau, kad blaivus protas nugalės, „Nord Stream 2“ problemos išsispręs“, – pabrėžė V.Zubkovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“ inicijuotą projektą „Nord Stream 2“, prieš beveik šešerius metus pradėjusio veikti dujotiekio iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas 1224 kilometrų ilgio dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. Dabartiniais skaičiavimais, tai kainuos 9,5 mlrd. eurų.

Gegužę „Nord Stream 2“ dalyviai susitarė skirti 6,65 mlrd. eurų bendrą tarpinę paskolą. Jos sutartį pasirašė „Gazprom“, Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“. Pusę šios sumos skirs „Gazprom“.

Birželį šios šešios bendrovės pasirašė susitarimą dėl deficitinio projekto finansavimo tuo atveju, jei projektinio finansavimo nepakaktų arba jis sutriktų.

Pernai liepą Lenkijai blokavus „Nord Stream 2“ bendros įmonės sukūrimą, jos vieninteliu akcininku liko „Gazprom“, o projekto partneriai įformino savo dalyvavimą neįgydami projekto akcijų, o tik užtikrindami jo finansavimą.

Šis projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Savo ruožtu Europos Komisija ne kartą atvirai reiškė abejones dėl šio projekto suderinamumo su Europos Sąjungos energetinio saugumo strategija.