Ispanijos socialistų premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) penktadienį paskelbė, kad balandžio 28-ąją šaukia pirmalaikius visuotinius rinkimus – jau trečiuosius per mažiau nei ketverius metus.

Tokį sprendimą jis priėmė po to, kai parlamente dėl Katalonijos krizės buvo atmestas jo vyriausybės biudžeto projektas.

„Iš dviejų variantų – nedaryti nieko ir tęsti (darbus) be biudžeto arba... duoti ispanams progą pareikšti savo nuomonę – renkuosi antrąjį“, – žurnalistams pareiškė P. Sanchezas.

Apklausos rodo, kad tarp galimų scenarijų po pirmalaikių rinkimų yra dešiniojo sparno, įskaitant neseniai iškilusią kraštutinių dešiniųjų partiją, dauguma parlamente.

Rinkimų kampanijos metu daugiausiai dėmesio teks itin opiam Katalonijos klausimui. Dešinysis sparnas piktinasi P. Sanchezo bandymais derėtis su regiono separatistų lyderiais ir kaltina premjerą dėl nusileidžiant jų reikalavimams, kad galėtų išlikti valdžioje

„Norime kalbėtis“

P. Sanchezas į valdžią atėjo kiek daugiau nei prieš aštuonis mėnesius, per parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo nušalinęs varžovą konservatorių Marianą Rajoy (Marianą Rachojų), bet šie aštuoni mėnesiai nebuvo ramūs.

Trapiai mažumos vyriausybei vadovaujantis 46 metų P. Sanchezas parlamente turėjo kliautis nepatogių partnerių, įskaitant kraštutinių kairiųjų partiją „Podemos“, baskų nacionalistus ir 17 katalonų separatistų, parama.

Trečiadienį katalonų parlamentarai drauge su dešiniojo sparno deputatais atmetė jo biudžetą.

Savo paramą katalonų parlamentarai atšaukė protestuodami prieš separatistų lyderių teismą dėl jų vaidmens per bandymą 2017 metais atskirti Kataloniją nuo Ispanijos ir prieš tai, kad negali surengti teisinio referendumo dėl nepriklausomybės.

Dar prieš P. Sanchezo pareiškimą socialistai nustatė kampanijos stiliaus toną, apkaltindami katalonų separatistus ir konservatorius blokuojant biudžetą, į kurį po daugelio taupymo metų buvo įtraukta daug socialinių išlaidų.

Penktadienį P. Sanchezas užsipuolė „socialinio biudžeto blokavimą po septynerių socialinės neteisybės, taupymo ir išlaidų mažinimo metų“.

Jis akcentavo neilgą savo vyriausybės darbų sąrašą, pradedant minimalaus darbo užmokesčio padidinimu 22 proc., baigiant kova su energetiniu skurdu.

Premjeras taip pat tvirtino, kad norint švelninti krizę dėl Katalonijos reikia eiti derybų keliu.

„Norime kalbėtis ir surasti sprendimą pagal konstituciją ir įstatymus“, – sakė P. Sanchezas. Jo pranešimas buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją.

Baigdamas kalbėti jis nusišypsojo ir pasakė reporteriams turintis vilties „dar ilgai“ su jais matytis.

Opozicijos lyderis Pablo Casado (Pablas Kasadas) netrukus plačiai šypsodamasis išėjo iš savo konservatyvios Liaudies partijos (PP) būstinės Madride ir priešais didelę Ispanijos vėliavą pareiškė: „Mes nuvertėme Sanchezo vyriausybę.“

38 metų P. Casado sakė, kad per rinkimus bus „sprendžiama, ar Ispanija toliau bus šių partijų, kurios nori ją sunaikinti, įkaitė... ar (iškils) PP vadovybė, galinti susitarti su kitomis politinėmis grupėmis ir sustabdyti separatistų iššūkį“.

„Nerami kadencija“

„Tai netipiškos, neramios kadencijos pabaiga“, – sakė Madrido universiteto politologijos profesorė Paloma Roman.

P. Sanchezą negailestingai kritikavo PP, centro dešinės „Ciudadanos“ ir, pastaruoju metu, nedidelė kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“.

Praėjusį sekmadienį jos surengė didelį protestą Madride ir reikalavo pirmalaikių rinkimų.

Kelios apklausos rodo, kad P. Sanchezo Socialistų partija laimės rinkimus, bet tikriausiai negalės suformuoti daugumos parlamente, net drauge su „Podemos“.

Tačiau apklausos taip pat rodo, kad PP, „Ciudadanos“ ir „Vox“, kuri neseniai iškilo dėl savo griežtos pozicijos katalonų separatizmo klausimu, galbūt galėtų suformuoti daugumą.

Tai nulemtų koalicinę vyriausybę su PP ir „Ciudadanos“, paremiant „Vox“. Taip nutiko pietiniame Andalūzijos regione po gruodį ten įvykusių vietos rinkimų.

„Įtampa tarp centrinės vyriausybės ir Katalonijos šiuo atveju tikriausiai padidėtų“, – sakė finansų įstaigos ING ekonomistas Ispanijai ir Portugalijai Stevenas Trypsteenas (Stivenas Tripstenas).

Kitas scenarijus, pagal jį, galėtų būti toks, kad dešiniojo sparno blokas negaus pakankamai vietų daugumai suformuoti.

Tokiu atveju bus įmanoma „politinė aklavietė“, sakė jis.