NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino sąjungininkus didinti išlaidas gynybai, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas), jeigu jie nori išsaugoti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius.

„Tai yra esminis dalykas tolesniam transatlantiniam ryšiui, kuriuo yra grindžiamas mūsų aljansas“, – J. Stoltenbergas rašo 2016-ųjų NATO metinėje ataskaitoje.

„Beveik 70 metų unikali partnerystė tarp Europos ir Šiaurės Amerikos užtikrino taiką ir klestėjimą abipus Atlanto, – pridūrė jis. – Šis pasiekimas niekada negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku.“

D. Trumpas sukėlė nerimą Europoje, pareiškęs per savo rinkimų kampaniją, kad NATO yra „atgyvena“, nesugebanti atremti islamo teroristų grupuočių iššūkio.

Vašingtono administracija ne kartą spaudė sąjungininkus vykdyti savo įsipareigojimus iki 2024 metų skirti gynybai bent po 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai sąjungininkės buvo sumažinusios savo išlaidas gynybos reikalams, bet per Aljansą nuvilnijo nerimo banga dėl 2014 metais Rusijos įvykdytos intervencijos Ukrainoje ir Krymo aneksijos.

NATO lyderiai, spaudžiami tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), 2014-aisiais sutiko laikytis 2 proc. BVP gairės, o per 2016-ųjų Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje buvo nutarta stengtis atgrasyti stiprėjančią Rusiją.

NATO metinėje ataskaitoje pažymima, kad kol kas tik penkios bloko narės (JAV, Didžioji Britanija, Graikija, Lenkija ir Estija), skiria gynybai bent 2 proc. BVP, o Vašingtono skiriamos lėšos vis dar sudaro beveik 70 proc. bendrų Aljanso gynybos išlaidų.

Vertinant visą bloką, finansavimo mažėjimas buvo sustabdytas 2015 metais, o per praeitus metus išlaidos gynybai padidėjo 3,8 proc. arba 10 mlrd. JAV dolerių, sakoma dokumente.

„2017 metais turima padvigubinti savo pastangas, kad išlaikytume teigiamą postūmį, ir paspartinti nacionalines pastangas, kad ištesėtume savo pažadą“, – sakoma J. Stoltenbergo ataskaitoje.

Užmojai siekti 2 proc. tikslo Europoje sukėlė kai kurių abejonių, kokie galėtų būti tokių pastangų platesni padariniai.

Kritikai kaip pavyzdį pateikia Vokietiją, šiuo metu skiriančią karinėms reikmėms 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Jeigu ši kartelė būtų pakelta iki 2 proc., Vokietijos gynybos biudžetas būtų tokio paties dydžio kaip Rusijos – apie 65 mlrd. eurų.

D. Trumpas irgi paragino padidinti Pentagono, šiuo metu per metus gaunančio daugiau kaip 600 mlrd. dolerių, finansavimą 54 mlrd. dolerių. Šis žingsnis sulaukė plataus palaikymo, bet taip pat kritikos, kad pinigai galėtų būtų panaudojami geresnėms reikmėms.