ISPANIJA SIEKS ĮVESTI KATALONIJOJE TIESIOGINĮ VALDYMĄ

Ispanija ketvirtadienį pareiškė sieksianti įšaldyti Katalonijos autonomiją, kai šio rytinio regiono lyderis perspėjo galintis paskelbti nepriklausomybę.

Naujausi abiejų stovyklų pareiškimai žymi šalį krečiančios didžiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius politinės krizės precedento neturintį paaštrėjimą.

Madrido centrinė vyriausybė buvo suteikusi separatistų lyderiui Carlesui Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) iki ketvirtadienio 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku aiškiai atsakyti, ar jis paskelbė turtingo pusiau autonominio regiono atsiskyrimą po spalio 1-ąją įvykusio chaotiško referendumo.

Premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) buvo perspėjęs, kad tuo atveju, jeigu C. Puigdemont'as neatsisakys nepriklausomybės siekio, vyriausybė inicijuos dar niekada anksčiau nepanaudotą Ispanijos konstitucijos 155-ąjį straipsnį, leidžiantį susiklosčius ypatingoms aplinkybėms įvesti autonomijos teises turinčių šalies subjektų tiesioginį valdymą.

Baiminamasi, kad toks žingsnis, įskaitant potencialų C. Puigdemont'o vyriausybės paleidimą ir katalonų policijos pajėgų perėmimą, gali įžiebti neramumus, nes netgi nepriklausomybės užmojams nepritariantys regiono gyventojai labai brangina savo autonomiją.

C. Puigdemont'as atrėžė, kad Katalonijos įstatymų leidėjai gali balsuoti dėl vienašališko nepriklausomybės paskelbimo, jeigu Madridas inicijuos 155-ąjį straipsnį.

„Jeigu centrinė vyriausybė atkakliai neleis vykti dialogui ir tęs represijas, Katalonijos parlamentas galėtų ... balsuoti už oficialų nepriklausomybės paskelbimą“, – jis rašė laiške, adresuotame M. Rajoy. Katalonijos lyderis pridūrė, kad jo praeitą savaitę paskelbtą mįslinga „suspenduota“ nepriklausomybės deklaracija neprilygsta visiškam atsiskyrimui.

Vyriausybė savo ruožtu smogė atgal ir pareiškė ketinanti inicijuoti 155-ąjį straipsnį per kelias dienas galintį trukti procesą, kad regione būtų „atkurtas teisėtumas“.

Madridas nurodė, kad šeštadienį bus sušauktas nepaprastasis kabineto posėdis ir kad jame bus nutarta, kaip bus perimta regiono kontrolė.

Katalonijos krizė kelia didelį nerimą investuotojams ir didina rūpesčių naštą Europos Sąjungai, jau prislėgtai Didžiosios Britanijos apsisprendimo trauktis iš Bendrijos.

Susiskaldęs regionas

Savita kalba ir kultūra pasižyminti Katalonija didžiuojasi savo autonomija, bet 7,5 mln. jos gyventojų nesutaria dėl to, ar visiškai atsiskirti nuo likusios Ispanijos dalies.

C. Puigdemont'as sako, kad jo regiono administracija turi mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per spalio 1-ąją surengtą referendumą, aptemdytą šiurkščių policijos veiksmų prieš balsuotojus, 90 proc. dalyvių balsavo už atsiskyrimą.

Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.

Antradienį teismas anuliavo Katalonijos įstatymą, sudariusį sąlygas referendumui: vienbalsiai nusprendė, kad regionas neturi „teisės į apsisprendimą“.

Madridas trečiadienį pateikė separatistams paskutinės minutės pasiūlymą surengti naujus regiono valdžios rinkimus, potencialiai galinčius užbaigti šią krizę. Vienas vyriausybės šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad tai leistų Katalonijai „grįžti prie teisėtumo“.

Kitaip negu uždraustas referendumas, Madrido sankcionuoti rinkimai suteiktų Katalonijos rinkėjams galimybę padėti nuspręsti, kaip judėti į priekį.

Nors C. Puigdemont'o administracija galbūt tebesvarsto šį pasiūlymą, ketvirtadienį paskelbtame jos lyderio laiške apie rinkimų galimybę niekaip neužsimenama.

ES siunčia vienybės žinią

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ketvirtadienį pasakė, kad susitikę Briuselyje ES lyderiai išreikš vienybę su Madridu, tebetvyrant Katalonijos nepriklausomybės krizei.

Ispanijai mėginant išspręsti didžiausią politinę krizę per kelis dešimtmečius, Prancūzijos vadovas atvyko į dviejų dienų susirinkimą su kitais Europos lyderiais ir sakė, kad ES dar kartą patvirtins remianti premjerą Mariano Rajoy (Marianą Rachojų).

E. Macronas taip pat pabrėžtinai kalba apie vieningo fronto svarbią derybose su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei) dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Pasak jo, visos 27 ES narės palaiko „vienintelį derybininką“ – Europos Sąjungos vyriausiąjį „Brexit“ derybininką Michelį Barnier (Mišelis Barnjė).

E. Macronas dar sakė esąs „labai laimingas“, kad gali kovoti su izoliacionistinėmis tendencijomis Prancūzijoje ir priminti pasauliui apie „Prancūzijos atsidavimą Europos vėliavai“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė turinti vilties, kad Ispanijoje bus rastas konstitucinis Katalonijos nepriklausomybės siekio sprendimas, kai Madridas vis labiau linksta anuliuoti to krašto autonomiją.

„Mes remiame tokią Ispanijos vyriausybės poziciją, kuriai turi pritarti visos (konflikto) šalys, – pasakė A.Merkel, atvykusi į susitikimą su ES šalių vadovais Briuselyje. – Mes tikimės, kad bus rasti sprendimai Ispanijos konstitucijos pagrindu“.

Ispanijos partijos reaguoja skirtingai

Ispanijos politinės partijos įvairiai reaguoja į vyriausybės spaudimą perimti dalį arba visas Katalonijos regiono autonomines galias, atsakant į katalonų lyderio grasinimą paskelbti nepriklausomybę.

Opozicijoje esantys socialistai palaiko ministro pirmininko Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) veiksmus, bet pageidauja, kad naujos priemonės būtų ribotos apimties ir terminuotos, nurodė Socialistų partijos (PSOE) sekretorius Jose Luisas Abalosas (Chosė Luisas Abalosas).

Verslą palaikanti centro dešinės partija „Ciudadanos“ pasisako už sklandų Ispanijos konstitucijos 155 straipsnio inicijavimą ir naujus rinkimus Katalonijoje. Minėtas straipsnis leidžia susiklosčius ypatingoms aplinkybėms įvesti autonomijos teises turinčių šalies subjektų tiesioginį valdymą.

Katalonijos nepriklausomybei nepritarianti „Ciudadanos“ vadovauja opozicijai regiono parlamente.

Kraštutinių kairiųjų partija CUP, pagrindinė separatistų mažumos vyriausybės sąjungininkė, pareiškė esanti pasiryžusi „kuo greičiau skelbti Katalonijos Respubliką“.

Tuo tarpu pilietinės visuomenės grupės Katalonijoje rengia naujus protestus dėl regiono nepriklausomybę palaikančių lyderių sulaikymo.

Ispanijos Nacionalinis teismas nurodė sulaikyti pilietinių organizacijų „Omnium Cultural“ ir „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC) lyderius dėl įtariamos antivyriausybinės agitacijos – rugsėjo viduryje vykusių protestų, sutrukdžiusių teisminį tyrimą dėl uždrausto spalio 1-osios referendumo, organizavimo.

Vėliau ketvirtadienį organizuojama pirma demonstracija numatyta prie centrinės vyriausybės pastato Barselonoje, o šeštadienio popietę Katalonijos sostinėje rengiamos didesnės eitynės.