Ukrainos generalinis prokuroras pirmadienį apkaltino Rusijos saugumo tarnybą pasamdžius nusikaltėlių vadeivą, kuris kovą Kijeve suorganizavo vieno žymaus Kremliaus kritiko nužudymą.

45 metų buvusį Rusijos parlamentarą Denisą Voronenkovą Ukrainos sostinės centre vidury baltos dienos nušovė automatais ginkluoti asmenys. Ukrainos pareigūnai tada sakė, kad tai buvo užsakytas nužudymas.

Maskvos ir Kijevo santykiai tebėra itin įtempti, Rusijai aneksavus Krymą ir teikiant paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kur ginkluotas konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka apkaltino Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) pasamdžius rusų nusikaltėlių vadeivą Vladimirą Tiuriną iš Bratsko miesto Sibire suorganizuoti D. Voronenkovo nužudymą.

Pasak J. Lucenkos, V. Tiurinu, kuris, kaip manoma, gyvena Rusijoje, buvo pasinaudota, nes jis esą turėjo „asmeninį motyvą žmogžudystei: prieš aštuonerius metus jis buvo (D. Voronenkovo žmonos Marijos) Maksakovos sugyventinis“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kovą atmetė Kijevo kaltinimus, kad Rusija prisidėjo prie to nužudymo, ir vadino juos „absurdiškais“.

Tuo tarpu M. Maksakova Kijevo televizijai „112“ sakė visiškai tikinti J. Lucenkos versija.

„Ukrainos tyrėjai pademonstravo neįtikėtinus rezultatus“, – sakė ji.

FSB „pasinaudojo V. Tiurinu“, – pridūrė moteris.

M. Maksakova yra buvusi parlamentarė ir populiari operos solistė prestižiniame Marijos teatre Sankt Peterburge.

D. Voronenkovas gavo Ukrainos pilietybę gruodį, paliudijęs prieš Kijeve nuverstą Ukrainos prorusiškų pažiūrų prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris šiuo metu yra pabėgęs į Rusiją.

Ukrainoje eksprezidentas teisiamas už akių dėl valstybės išdavystės.

J. Lucenka sakė, kad D. Voronenkovo nužudymas yra susijęs su jo duotais „parodymais apie rusų karių buvimą Ukrainoje bei jo dalyvavimu Viktoro Janukovyčiaus valstybės išdavystės byloje“.

Proeuropietiškai nusiteikę šalies lyderiai, atėję į valdžią 2014 metais po vadinamosios Maidano revoliucijos, kai Kijeve buvo nuverstas V. Janukovyčius, laiko Rytų Ukrainą krečiantį konfliktą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangomis nepaleisti Kijevo iš savo įtakos zonos.

Kremlius savo ruožtu neigia kaip nors prisidedantis prie tų kovų, nors nuo 2014-ųjų balandžio, kai prasidėjo karas, Rusijos ir Ukrainos sieną kirto gausybė rusų tankų ir karių.

Ukrainos žiniasklaidai D. Voronenkovas vasarį sakė, kad ne kartą buvo sulaukęs grasinimų nužudyti iš Rusijos saugumo tarnybų.