Tarp pasaulio lyderių, kurie pasveikino Donaldą Trumpą su jo netikėta pergale rinkimuose, buvo politikas, su kuriuo šis nekilnojamojo turto magnatas ir realybės televizijos šou žvaigždė lyginamas dažniausiai, – Silvio Berlusconis.

Buvusį Italijos ministrą pirmininką ir žiniasklaidos magnatą milijardierių S. Berlusconį persekiojo kaltinimai, kad jis buvo pasamdęs nepilnametę prostitutę savo liūdnai pagarsėjusiems „bunga bunga“ vakarėliams, taip pat tarp jo artimų sąjungininkų bei draugų buvo Vladimiras Putinas. Jis pats, kaip dienraštyje „The Guardian“ rašo leidinio korespondentė Romoje Stephanie Kirchgaessner, sako, kad panašumai tarp jų yra akivaizdūs, o D. Trumpo valdymas bus pagrįstas „autoritetu ir blaiviu protu“.

Jei tiesa, kad S. Berlusconis ir D. Trumpas – du šou verslo atstovai, kurie pasisako prieš imigrantus, pašiepia moteris ir taikosi į spaudos laisvę, – iš tiesų yra iš to paties molio, tai yra pagrindo teigti, kad mažai kas taip supras JAV liberalų desperaciją, kaip italai. Todėl „The Guardian“ korespondentė ragina išgirsti kelis perspėjimus ir patarimus iš Italijos.

Žurnalistai turėtų būti atsargūs 

D. Trumpas neslepia savo nepasitenkinimo žiniasklaida ir per kampaniją yra pažadėjęs sudaryti sąlygas taikyti kovos su šmeižtu įstatymus, kad būtų lengviau pateikti ieškinį žiniasklaidos organizacijoms už padaryta žalą; jis išskyrė „The New York Times“, CNN ir „The Washington Post“ ir pažadėjo: „Jei tapsiu prezidentu, jie turės rimtų problemų.“

S. Berlusconio iškilimas Italijoje buvo glaudžiai susijęs su žiniasklaidos kontrole. Jis ne tik naudojosi savo, kaip ministro pirmininko, įtaka valstybės kontroliuojamoms organizacijoms, bet ir veikė per savo žiniasklaidos imperiją, įskaitant didelę žiniasklaidos grupę ir leidybos įmones.

„Daugelis žurnalistų buvo pasirengę niekieno neverčiami bendrininkauti, pavyzdžiui, susitaikydavo su nustatytomis sąlygomis arba sutikdavo su tuo, kad S. Berlusconis rinkosi, kurie žurnalistai iš jo gali imti interviu“, – teigė dienraščio „La Stampa“ politikos žurnalistas Jacopo Iacobonis.

Kai 2002 m. pasirodė reportažų apie galimus tuometinio ministro pirmininko ryšius su organizuotu nusikalstamumu, S. Berlusconis apkaltino valstybės kontroliuojamo televizijos kanalo RAI žurnalistus, kad jie „televizija naudojasi kaip priemone nusikalstamai informacijai skleisti“. Žurnalistai buvo atleisti, jiems buvo uždrausta dirbti RAI televizijoje.

Nauja feminisčių pasipriešinimo banga

S. Berlusconio buvimas valdžioje tapo neatsiejamas nuo kasdienio moterų žeminimo, ypač televizijoje. Ministras pirmininkas nuolat viešai įžeidinėjo ir pašiepė moteris ar netgi laidė nešvankius juokelius viešuose renginiuose, pavyzdžiui, skirtuose pagerbti pasižymėjusias moteris.

S. Berlusconio Italijoje svarbiausia buvo tai, kaip moterys atrodo. Ministras pirmininkas netgi buvo paskyręs buvusį modelį ir TV šou mergaitę lygių galimybių ministre.

Per JAV prezidento rinkimų kampaniją labai akivaizdus tapo kone maniakiškas D. Trumpo dėmesys tam, kaip atrodo moterys, – pavyzdžiui, jis nuolat vertino moteris pagal dešimtbalę sistemą. Nenuostabu, kad kampanijos metu pasipylė moterų kaltinimai D. Trumpui dėl praeities seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos atvejų. Pasak buvusios užsienio reikalų ministrės ir feministės Emmos Bonino, panašiai ir S. Berlusconis sulaukė pasipriešinimo, kai dalis Italijos moterų nustojo taikstytis su jo elgesiu.

Religinės teisės: nešventa sąjunga?

S. Berlusconis su Romos katalikų bažnyčia buvo sudaręs neformalų susitarimą, kuris padėjo jam išlikti valdžioje.

Italijos vyskupai buvo linkę nusigręžti ir nekritikavo kai kurių su krikščionišku elgesiu niekaip nesuderinamų ministro pirmininko veiksmų, nes S. Berlusconis padėjo bažnyčiai daryti įtaką teisėkūros procesui, pavyzdžiui, blokuoti tos pačios lyties asmenų santuokas arba riboti bažnyčiai nepriimtiną nevaisingumo gydymą. Apskritai, pasak Vilanovos universiteto religijos istoriko Massimo Faggiolio, S. Berlusconis pritarė bažnyčios nuostatai, kad visuomenei gresia sekuliarizacijos, islamo ir liberalizacijos pavojus.

D. Trumpas, kuris yra triskart vedęs ir dėl kurio religinių įsitikinimų kyla abejonių, sulaukė keturių iš penkių baltųjų evangelikų paramos, nes jie tikisi, kad D. Trumpas į JAV Aukščiausiąjį Teismą paskirs konservatyvius, prieš abortus nusiteikusius teisėjus.

Be to, nors tai ir nesulaukė daug dėmesio, D. Trumpas pažadėjo panaikinti 1954 m. priimtą teisės nuostatą, pagal kurią nuo mokesčių atleistoms organizacijoms, pavyzdžiui, bažnyčioms, draudžiama dalyvauti politikoje. Akivaizdu, kad dėl tokio sprendimo religinių organizacijų įtaka JAV politika dar labiau išaugtų.

Nerimą keliantis precedentas

Praėjusią savaitę D. Trumpas sutiko sumokėti 25 milijonų kompensaciją pagal kolektyvinį ieškinį dėl sukčiavimo Trumpo universitete ir taip pašalino nemalonią teisinę problemą, nors anksčiau ir buvo pažadėjęs kovoti iki galo.

Be to, jis tvirtino, kad JAV mokesčių tarnyba atlieka jo finansų auditą, o prieš rinkimus grasino paduoti į teismą moteris, kurios jį apkaltino seksualiniu priekabiavimu ir seksualine prievarta.

S. Berlusconis turėjo panašių problemų su teismų sistema. Prokurorai, kurie siekė pateikti jam kaltinimus dėl padarytų nusikaltimų, buvo išjuokti kaip apgailėtini komunistai, o teisėjų bei prokurorų ir ministro pirmininko tarnybos santykiai buvo labai įtempti.