Vokietijos kanclerei Angelai Merkel sekmadienį sunkiai sekėsi išsaugoti koalicines derybas, kurių žlugimas gali reikšti pirmalaikius rinkimus ir destabilizuoti šalį bei Europą.

Rugsėjį vykę rinkimai susilpnino ilgametę Vokietijos lyderę ir paliko ją be daugumos parlamente, nes dalis konservatorių rinkėjų dėl liberalios kanclerės pabėgėlių politikos pasirinko radikaliosios dešinės „AfD“.

Iki šiol prieštaravimus keliantis 2015 metų sprendimas įsileisti į šalį daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų taip pat yra kliūtis kanclerei siekiant koalicijos su dalimi politinių jėgų.

Šiuo metu A. Merkel konservatyvusis CDU/CSU blokas siekia susitarimo su verslui palankiais „Laisvaisiais demokratais“ (FDP) ir „žaliaisiais“.

Šių partijų vadovai buvo paskelbę, kad 6 val. vakaro vietos (19 val. Lietuvos) laiku turėtų tapti aišku, ar derybose pasiekta proveržio, tačiau iki šiol nieko nebuvo pranešta. Taip derybininkai praleido jau antrąjį nustatytą terminą, pirmasis buvo ketvirtadienį.

Laikraštis „Bild“ pranešė, kad derybų „nesėkmė tvyro ore“, tuo metu kita Vokietijos žiniasklaida spekuliavo, jog pokalbiuose gali būit padaryta pertrauka.

Jei derybos žlugs, vokiečiai gali grįžti prie balsadėžių 2018 metais pirmalaikiuose rinkimuose. Šalies socialdemokratai jau anksčiau paskelbė nesudarysią naujos koalicijos su A. Merkel po itin nesėkmingų rinkimų rugsėjį.

CDU vicepirmininkė Julia Kloeckner (Julija Kloekner) paragino derybininkus „susitelkti ir kažką nuveikti“.

A. Merkel šis savaitgalis gali būti svarbiausias jos politinėje karjeroje.

„Šiandiena yra ne tik apie koalicijas, bet ir teisingumo diena Angelai Merkel. Jeigu jai nepavyks sudaryti koalicijos, jos išlikimui kanclere kils grėsmė“, – rašė „Bild“.

Panašiai kalba ir Bonos universiteto politologas Frankas Deckeris (Frankas Dekeris).

„Jai būtina, kad ši Vyriausybė susiburtų, nes nesėkmė gali reikšti jos pabaigą“, – televizijai „Phoenix“ sakė mokslininkas.