NATO nori geriau apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, o taip pat gebėti smogti atgal. Kibernetinės atakos ateityje bus „neatskiriama kiekvieno karinio konflikto dalis“, trečiadienį Aljanso gynybos ministrų susitikime Briuselyje pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis teigė tikįs, kad po Didžiosios Britanijos ir Danijos ir kitos šalys pasiūlys Aljansui savo puolamuosius kibernetinius pajėgumus.

Kibernetinių atakų daugės, dažnės, jo bus vis sudėtingesnės, kalbėjo J. Stoltenbergas. Jomis gali būti siekiama daryti politinę įtaką, jų tikslas taip pat gali būti svarbi infrastruktūra, pavyzdžiui, komunikacijos ir energetikos tinklai. NATO generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į tai, kad ir džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) turi galimybių rengti kibernetines atakas.

Todėl esą būtina sukurti pagrindą tam, kad NATO narės savo nacionalinius puolamuosius kibernetinius pajėgumus galėtų suteikti Aljansui. Dvi dienas truksiančiame susitikime tikimasi, kad apie tai paskelbs ir JAV.

Ministrai trečiadienį pradžioje kalbėjo apie tolesnį bendradarbiavimą su partnere Gruzija, kuri jau daug metų siekia tapti NATO nare. Tačiau po konflikto su Rusija dėl separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų 2008 metais Aljanse yra būgštavimų, kad Gruzijos narystė dar labiau paaštrins įtemptus santykius su Maskva.