NATO PAJĖGŲ DISLOKAVIMAS ESTIJOJE KELIA NEPASITENKINIMĄ RUSIŠKAME NARVOS MIESTE

Prieš atvykdamas į Lietuvą, Danijos premjeras rytų Estijoje pasveikino ten nusiųstus 200 savo šalies karių. Jie prisijungė prie NATO priešakinio bataliono, vadovaujamo Didžiosios Britanijos. Bet NATO pajėgų dislokavimas kelia tylų nepasitenkinimą rusiškame Narvos mieste.

Estijos valdžia jau kelerius metus kartoja, kad jo gyventojai lojalūs ir ten neįmanoma pakartoti Donbaso ar Krymo scenarijaus, bet reakcija į aljanso misiją vėl rodo, kad Narvoje nuomonės ir įsitikinimai skiriasi nuo likusios šalies dalies.

Tuoj bus 4 metai po Krymo aneksijos ir karo Donbase pradžios, kai Vakarų politikai klausia, ar Narva – kita eilėje. Estijos politikai tvirtai sako: ne. Nors daugiau kaip 90 procentų čia – rusai, jie esą puikiai mato, kad kitoje sienos pusėje – blogiau.

Pavelo Kapustino istorija tai patvirtintų. Gimęs Narvoje, jis persikėlė į Ivangorodą kitapus upės – miestą, kuris vėl, kaip ir sovietiniais laikais, uždarytas užsieniečiams. Nors pats turi maisto parduotuvę, jo mama pirkti maisto jam važiuoja į Estiją.

„Čia kokybiški produktai. Tokių dalykų jo parduotuvėje nėra“, – sako Ivangorodo gyventoja Nina Kapustina.

Daugelis Narvos gyventojų, nuolat per tiltą vykstantys lankyti giminių Rusijoje ar tiesiog pigiau nusipirkti degalų, veikiau jau linkę klausti: o kas jau čia mus puls?

Rusijai Estijos nereikia. Kam? Tokia maža šalis, net žemėlapyje ta Estija – tik taškelis.

Vladimiras Čerdakovas, gimęs ir augęs Narvoje, su vėlyvojo sovietmečio repertuaru koncertuoja ir Estijoje, ir Rusijoje. Jam tikėjimas, kad Rusija nepuls – tai tikėjimas, kad karo niekam nereikia.

„Koks dar lyginimas su Krymu? Net neturiu žodžių, visiškai. Čia niekas apie tai nekalba. Visi gi puikiai supranta, kad niekam nereikia raketų iš anos pusės. Mes kategoriškai prieš bet kokių pajėgų įvedimą čia“, – teigia V. Čerdakovas.

Bet jeigu prieš bet kokių pajėgų įvedimą – suklusti turi ir NATO. Vakar vakare Danijos premjeras pasveikino 200 savo karių Tapos bazėje. NATO priešakiniame batalione, vadovaujamame Didžiosios Britanijos, jie keičia Prancūzijos dalinį, kuris perkeliamas į Lietuvą.

„Muškietininkų priesaika: vienas už visus ir visi už vieną. Tokia mūsų žinia“, – kalbėjo Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas.

Bet už 150 kilometrų Narvos praeiviai sako, kad NATO pajėgos ne apgins, o prišauks bėdą: „Rusija dėl to įsitempia, mes įsitempiame. Mums to nereikia. Savo kariuomenę turim, manau, jos ir pakanka“.

Estijos radijo transliuojamos rusiškos programos vedėjas pastebi, kad Narvos žmonėms labiau rūpi taika apskritai, o ne Estijos saugumas.

„Be NATO pajėgų – taika. NATO pajėgos pasirodo – kyla konflikto galimybė. Tarp Rusijos ir NATO. To labai nenori. Ir bijo“, – sako Estijos radijo laidų vedėjas Jurijus Nikolajevas.

Toks pacifizmas – svarbiausia, kad nebūtų karo – kaip tik ir ateina iš sovietinės propagandos. Tą patį kalbėjo ir Donbaso gyventojai: kam kariauti, sugyvenkime taikiai. Norėtųsi, kad Europa nusisuktų nuo Amerikos, jos neklausytų, gyventų savarankiškai, turėtų savo kariuomenę. Kaip ir anksčiau, kad draugautų su Rusija. Tada visur būtų taika.

Tad nors oficialusis Talinas kartoja, kad dėl Narvos nebijo, veiksmai rodo ką kita. Užpernai Nepriklausomybės dienos karinis paradas surengtas šiame mieste, o ateinantį rudenį visam mėnesiui į Narvą persikels dirbti Estijos prezidentė.

Narva – istorinis miestas. Ypač pilis, ten daug įdomaus.

Net jei į Rusiją čia nori nedaugelis, ir nedaugelis nori Rusijos čia, Narva gyvena kitokių įsitikinimų ir kitokios informacijos burbule. O kaip lengva iš tylių skirtumų panorėjus sukurstyti atvirą priešiškumą, jau yra patyrusi ne viena Rusijos kaimynė.