Prancūzijos naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir šis susitikimas jam tapo diplomatiniu išbandymu po pažadų tvirtai ginti savo poziciją Ukrainos ir Sirijos klausimais.

Per susitikimą E. Macronas pareiškė, kad bet koks cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje prilygs „raudonos linijos“ peržengimui, kuris „nedelsiant“ sulauks atsako iš Paryžiaus.

„Mums labai aiški raudona linija yra cheminio ginklo panaudojimas, kas tai bepadarytų. Bet koks cheminio ginklo panaudojimas iš karto sulauks mūsų atsako“, – sakė E. Macronas po derybų su Paryžiuje viešinčiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Prancūzijos vadovas taip pat pareiškė, kad Kremliaus finansuojama televizija RT, dar žinoma kaip „Russia Today“, ir naujienų portalas „Sputnik“ per Prancūzijos vadovo rinkimų kampaniją veikė prieš jį „kaip įtakos ir propagandos organai“.

Artėjant antrajam Prancūzijos prezidento rinkimų turui, vykusiam gegužės 7 dieną, E. Macrono patarėjai apkaltino Kremlių per valstybinę žiniasklaidą surengus „šmeižto kampaniją“ prieš šį centristų kandidatą.

Prieš susitikimą su Rusijos lyderiu, E. Macronas užsiminė apie daugelį klausimų, kurie turi būti apsvarstyti.

„Labai svarbu kalbėtis su Rusija, nes yra daug tarptautinių klausimų, kurie nebus išspręsti griežtu bendravimu su rusais“, – E. Macronas sakė per šeštadienį pasibaigusį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, vykusį Sicilijoje.

39-erių metų centristinių pažiūrų lyderio susitikimas su 64-erių metų V. Putinu vainikuos itin įtemptą laikotarpį diplomatijos pasaulyje po G-7 derybų ir praeitą savaitę Briuselyje vykusio NATO viršūnių susitikimo.

E. Macronas vienam Prancūzijos savaitraščiui sakė „nesukantis galvos“ dėl lyderių, „mąstančių galios santykių terminais“, ir kaip pavyzdžius paminėjo V. Putiną bei JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Tačiau E. Macronas, prieš tris savaites tapęs jauniausiu Prancūzijos prezidentu, pridūrė tikintis ne „viešų užgauliojimų diplomatija, o dvišaliu dialogu“.

Per savo rinkimų kampaniją E. Macronas griežtai pasisakydavo apie Rusiją ir kaltino ją naudojant „hibridinę strategiją – derinant karinį bauginimą ir informacinį karą“.

Nuo karo Ukrainoje pradžios 2014 metais Rusija nevengė žvanginti ginklais ir šalia NATO rytinių šalių sienų rengdavo dideles karines pratybas, kuriose dalyvaudavo dešimtys tūkstančių karių.

„Nei vienos nuolaidos“

Šeštadienį Sicilijoje E. Macronas teigė nedarysiantis „nei vienos nuolaidos“ Rusijai dėl Ukrainos. Be to, jis kartu su kitais G-7 lyderiais pareiškė esantis pasiruošęs griežtinti sankcijas Maskvai, jeigu to reikės.

Galingosios Vakarų šalys kaltina Rusiją nesilaikant įsipareigojimų pagal Minsko taikos susitarimus, numatančius, kad turi būti nutraukti kovos veiksmai tarp Kijevo pajėgų ir Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių Maskvos remiamų separatistų.

Prancūzija atliko svarbų vaidmenį įvedant sankcijas, smarkiai paveikusias prekybą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Maskva atsakė embargu Europos žemės ūkio produktams, nuo kurio nukentėjo prancūzų ūkininkai.

Derybų programoje taip pat daug dėmesio skirta Sirijos konfliktui. E. Macronas sakė palaikantis „visus įtraukiančio politinio sprendinio kūrimą kur kas kolektyviškesniu būdu“.

Jis sakė apgailestaujantis, kad nei viena iš G-7 šalių nedalyvauja Rusijos, Irano ir Turkijos inicijuotose Sirijos taikos derybose Kazachstano sostinėje Astanoje, nors Jungtinės Valstijos šiame procese dalyvauja stebėtojų teisėmis.

Tuo tarpu Ženevoje vykstančios atskiros Jungtinių Tautų remiamos derybos dėl jau šešerius metus besitęsiančio konflikto Sirijoje yra įstrigusios.

V. Putino patarėjas Jurijus Ušakovas per spaudos konferenciją Maskvoje sakė, kad diskusijos su E. Macronu apie Siriją turėtų būti „įdomios ir atviros“.

„Prancūzija yra tarp šalių, besilaikančių labai griežtos pozicijos (Sirijos prezidento) Basharo al Assado (Bašaro Asado)“ atžvilgiu, pažymėjo jis.

Kremlius daugelio buvo laikomas E.Macrono varžovės iš ultradešiniosios stovyklos Marine Le Pen (Marin Le Pen) šalininku, o V.Putinas šią kandidatę priėmė per jos netikėtą vizitą Maskvoje. Šios aplinkybės ankstyvam E.Macrono ir V.Putino susitikimui Versalyje netoli Paryžiaus suteiks papildomą asmeninį atspalvį.

V.Putinas nedelsė pasveikinti E.Macroną su rinkimų pergale ir paragino jį „įveikti abipusį nepasitikėjimą“ bei „suvienyti jėgas, siekiant užtikrinti tarptautinį stabilumą ir saugumą“.

„Kremliaus spąstai“

Septyniais mėnesiais anksčiau Rusijos lyderis atšaukė planuotą kelionę į Paryžių, kur jis ketino dalyvauti rusų ortodoksų bažnyčios ir dvasinio centro atidaryme netoli Eiffelio (Eifelio bokšto). Tuo metu buvo įsiplieskęs diplomatinis ginčas su ankstesniu Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), sakiusiu, kad Rusijos vykdomi bombardavimai Sirijos mieste Alepe galbūt prilygsta karo nusikaltimai.

E. Macronas ir V. Putinas susitiko tviskančiuose Versalio rūmuose. Abu lyderiai ten atidarė parodą, skirtą dvišalių ryšių užmezgimo per reformas vykdžiusio Rusijos caro Petro I vizitą Prancūzijoje 300 metų sukakčiai.

Po derybų ir bendros spaudos konferencijos V. Putinas savarankiškai aplankys naująjį rusų ortodoksų kompleksą Paryžiuje.

Kremliaus vadovo vizito išvakarėse aktyvistai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių Paryžiuje surengė nedidelę demonstraciją prieš V. Putiną.

„Tikimės, kad Macronas nepaklius į Putino spąstus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lietuvos garbės konsulė Šampanės-Ardėnų regione ir Prancūzijos–Lietuvos asociacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Anne-Marie Goussard (An Mari Gusar).