„NEPRIKLAUSOMA“ KATALONIJA RYTĄ PASITIKO TIESIOGIAI VALDOMA MADRIDO

Katalonijos gyventojai šeštadienį atsibudo Madrido tiesioginio valdymo sąlygomis, Ispanijos premjerui ėmusis drastiškų priemonių užkardyti šio regiono separatistinius užmojus – praėjus kelioms valandoms po oficialaus nepriklausomybės paskelbimo buvo atstatydinti katalonų lyderiai ir paleistas parlamentas.

Dramatiškai aštrėjant politinei krizei, sukėlusiai nerimą Ispanijoje ir visoje Europoje, ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) taip pat nusprendė, kad gruodžio 21-ąją Katalonijoje bus surengti pirmalaikiai rinkimai, siekiant „atkurti normalią padėtį“ maištingame regione.

Dabar bus įdėmiai stebima, ar katalonų separatistinė vyriausybė sutiks pasitraukti, ar nepriklausomybės šalininkai įvykdys savo grasinimą taikiai priešintis Madrido paskelbtam valdžios perėmimui.

Ispanijos sostinėje protestuotojai ketina šeštadienį išeiti į gatves pasmerkti Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo. Nors šiam katalonų žingsniui stinga teisinio pagrindo, jis smarkiai padidino įtampą regione, susiskaldžiusiame į apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas.

Penktadienį Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose tūkstančiai žmonių šventė savo regiono parlamento sprendimą palaikyti nepriklausomybę, priimtą 70 balsų prieš 10 ir dar dviem deputatams susilaikius 135 vietų parlamente. Prieš atsiskyrimą nusistačiusios opozicijos deputatai balsavimą boikotavo ir paliko parlamento salę.

Demonstrantai Barselonoje džiaugsmingai šaukė „Nepriklausomybė!“, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai. Separatistai įstatymų leidėjai irgi džiūgavo, plojo ir glėbesčiavosi, po to užtraukė Katalonijos himną.

Tačiau kiti niūriai prognozavo, kad, jų nuomone, šis žalingas ir neteisėtas balsavimas sukels skaudžių pasekmių.

„Užmirštame dalį žmonių – daugumą – kurie neturėjo galimybės nuspręsti“, – sakė 34 metų prekiautojas Josepas Reina (Žosepas Reina).

Baimė dėl galimų neramumų

Madrido sprendimas perimti Katalonijos valdžios galias tikriausiai supykdys daugelį iš 7,5 mln. šio regiono gyventojų. Jie iki šiol naudojosi nemaža autonomija – regiono vyriausybė kontroliavo savo švietimą, sveikatos apsaugą ir teisėsaugą.

Centrinė vyriausybė regiono autonomiją suvaržė pirmąkart nuo 1939–1975 metų diktatoriaus Francisco Franco (Fransisko Franko) represinio valdymo.

Nepriklausomybės šalininkai buvo perspėję, kad priešinsis laikinoms priemonėms, paskelbtoms remiantis Ispanijos konstitucijos 155-uoju straipsniu, pirmąkart pritaikytu maištingam regionui sutramdyti.

„Nepabūgsime nei Rajoy autoritarizmo, nei 155-ojo straipsnio“, – per „Twitter“ paskelbė kraštutinė kairioji partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), Katalonijos lyderio Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono) sąjungininkė.

Pasipriešinimas gali pasireikšti gatvių protestais ir streikais. Tokių priemonių jau buvo griebtasi po spalio 1-ąją įvykusio uždrausto referendumo dėl nepriklausomybės, aptemdyto policijos smurto, kai centrinė valdžia mėgino neleisti žmonėms balsuoti.

Katalonų lyderiai surengė šį nereguliuojamą referendumą, uždraustą Konstitucinio Teismo, ir tvirtino, kad jis suteikė mandatą skelbti nepriklausomybę, nes tokiam žingsniui pritarė 90 proc. balsavusiųjų. Vis dėlto plebiscite dalyvavo tik 43 proc. balso teisę turėjusių žmonių.

Politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ Europos reikalų analitikas Federico Santi (Federikas Santis) perspėjo, kad gali įvykti „rimtesnių susirėmimų tarp nacionalinės policijos ir nepriklausomybę palaikančių aktyvistų“. Ši prognozė atitinka daugelio nuogąstavimus.

Regiono parlamentui paskelbus nepriklausomą respubliką Katalonijos lyderis C. Puigdemont'as ragino aktyvistus taikiu būdu „išlaikyti momentą“.

Madrido vyriausybė savo ruožtu taip pat nusprendė atleisti Katalonijos regioninės policijos (Mossos d'Esquadra) direktorių ir uždaryti katalonų vyriausybės atstovybes Madride bei Briuselyje.

Planuojama, kad vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria (Soraja Saens de Santamarija) šeštadienį susitiks su centrinės vyriausybės pareigūnais, turinčiais perimti vadovavimą Katalonijos regioninėms ministerijoms.

Ispanijos vyriausybė sulaukė nesvyruojančio palaikymo iš savo sąjungininkų Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

Europos Sąjungai nacionalistinės ir separatistinės nuotaikos kelia ypatingą nerimą, ypač po Didžiosios Britanijos pernai priimto dramatiško sprendimo pasitraukti iš Bendrijos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad Madridas „išlieka mūsų vienintelis pašnekovas“ Ispanijoje.

Vis dėlto jis paragino Madridą elgtis santūriai.

„Tikiuosi, kad Ispanijos vyriausybė pasirinks argumentų jėgą, o ne jėgos argumentą“, – sakoma jo tviterio žinutėje.

Atleido nepaklusnius separatistų lyderius

Ispanija Katalonijoje įvedė tiesioginį valdymą ir, oficialiame internetiniame vyriausybės leidinyje naktį iš penktadienio į šeštadienį paskelbusi nepaprastąsias priemones, atleido nepaklusnią šio regiono   separatistų vyriausybę.

Šių veiksmų imtasi anksti šeštadienį, praėjus kelioms valandoms po penktadienį Katalonijos parlamentarų atlikto regiono nepriklausomybės paskelbimo.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) atleido šio rytinio regiono prezidentą Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudžemoną) ir perėmė jo pareigas, paleido regiono parlamentą ir paskelbė apie gruodžio 21 d. rengiamus naujus rinkimus.

C. Puigdemont'as ir 12 Katalonijos vyriausybės narių nebegaus atlyginimų. Jeigu nepaklus Madrido sprendimui, jie gali būti apkaltinti pareigų uzurpavimu.

Iš aukščiausiųjų Katalonijos pareigūnų atsako kol kas nėra, tik Katalonijos regioninės policijos vadovas Josepas Lluis Trapero (Žozepas Luisas Traperas), kuris taip pat atleistas, paskelbė pranešimą, kad ketina paklusti.

Perėmė vadovavimą Katalonijos regiono policijai

Ispanijos vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio Zoido (Chuanas Ignasijus Soidas) oficialiai perėmė nepriklausomybę paskelbusio rytinio Katalonijos regiono vietos policijos vadovo pareigas, šeštadienį pranešė naujienų agentūra EFE.

Šis žingsnis buvo atliktas Madridui anksčiau šeštadienį vyriausybės oficialiajame leidinyje paskelbus, kad atstatydinamas pusiau autonominio Katalonijos regiono teisėsaugos pajėgų (Mossos d'Esquadra), turinčių 16 tūkst. pareigūnų, vadovas Josepas Lluisas Trapero (Žozepas Luisas Traperas).

Penktadienio vakarą Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) paskelbė virtinę griežtų priemonių, atsakydamas į Katalonijos parlamento anksčiau tą pačią dieną paskelbtą regiono nepriklausomybę nuo Madrido.

Centrinės vyriausybės sprendimu buvo atstatydinta separatistų lyderio Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono) vadovaujama Katalonijos vyriausybė, paleistas regiono parlamentas ir paskelbti pirmalaikiai vietos valdžios rinkimai, turintys įvykti gruodžio 21 dieną. Tuo metu J. L. Trapero atleidimas nebuvo paminėtas.

Nors ir praradęs Mossos d'Esquadra vadovo pareigas, J. L. Trapero liks regiono policijos komisaru.

Šis prieštaringai vertinamas pareigūnas pagarsėjo policijai reaguojant į rugpjūčio viduryje Barselonoje ir jos apylinkėse įvykdytas pražūtingas ekstremistų atakas. Jis buvo giriamas dėl savo veiklumo, bet taip pat kritikuojamas dėl nepakankamo veiksmų derinimo su nacionaline policija.