NOBELIO LITERATŪROS PREMIJOS UŽKULISIAI: SEKSAS, IŠDAVYSTĖS IR JUODOJI BUHALTERIJA

Pastaraisiais metais Vakarų visuomenių išgyvenimams apibūdinti pakanka vieno žodžio: apsivalymas. Įkandin Katalikų bažnyčios, atgailaujančios už tai šen, tai ten iškylančias pedofilijos istorijas; Holivudo, kur prasidėjo #MeToo banga, atėjo eilė ir dar vienam moralės bastionui – Švedijos akademijai.

Skandalas sukrėtė ir literatūros pasaulį – Švedijos akademija kasmet skiria solidžiausią Nobelio literatūros premiją, – ir pačią monarchiją: ši premija yra svarbi šalies įvaizdžio dalis.

Paprastai pavasarį Švedijos akademijos nariai intensyviai dirba rinkdami kandidatus – balandį pretendentų sąrašas sumažinamas iki maždaug dviejų dešimčių, vasarą – iki penkių autorių. Rudenį paskelbiamas laimingasis, kuriam atitenka garbė ir 875 tūkst. eurų suma. Tačiau šiemet viskas kitaip. Užuot ramiai diskutavę apie žodžio meną, jos nariai išgyvena Holivudo vertą dramą su visais gero scenarijaus elementais: seksas, kriminalai, kultūros gyvenimo žvaigždės, akademikai, prabangūs kostiumai, klanai, išdavystės, pinigai, piktnaudžiavimas valdžia, intrigos ir karūnuotieji patronai.

Švedijos akademija – ne tik viena seniausių Europos akademijų: dar 1786 m. įkurta Prancūzijos akademijos pavyzdžiu. Ji – viena turtingiausių tokio pobūdžio institucijų – manoma, kad nuosavybės vertė viršija 100 mln. eurų, jos valdomi vertybiniai popieriai vertinami dešimtimis milijonų eurų – kaip ir jos valdomas dovanotas turtas. Ir štai ši įstaiga per kelias savaites iš vienos garbingiausių pasaulio institucijų virto intrigų lizdu.

Meilė – mainais už karjerą

Skandalas kilo po to, kai akademijos narės poetės Katarinos Fronstenson sutuoktinį, fotografą Jeaną-Claude'ą Arnault pasiekė #MeToo judėjimo banga. Pernai rudenį 18 moterų – jaunų rašytojų, akademijos darbuotojų – pareiškė tapusios šio 71 metų vyro, vadovaujančio elitiniam meno klubui, nevaržomo seksualumo aukomis.

Laikraščio "Dagens Nyheter" duomenimis, du dešimtmečius jis seksualiai priekabiavo prie moterų akademijos patalpose Stokholme, Paryžiuje ir minėtame elitiniame meno klube.

Laikraščio "Dagens Nyheter" duomenimis, du dešimtmečius jis seksualiai priekabiavo prie moterų akademijos patalpose Stokholme, Paryžiuje ir minėtame elitiniame meno klube. Bijodamos užsitraukti įtakingo asmens nemalonę, moterys tylėjo: juk prancūzų kilmės menininkas turėjo daug ryšių Švedijos meno pasaulyje, organizavo parodas, literatūros skaitymus, o jam – kad ir netiesiogiai – artima akademija, be Nobelio premijos, per metus išdalija dar pora milijonų eurų stipendijomis bei premijomis.

Kurį laiką žiniasklaida vyro vardo neviešino, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kas jis.

Viena moterų, rašytoja Gabriella Håkansson žurnalistams papasakojo klubo meno direktorių sutikusi viename renginyje 2007-aisiais. Daug nekalbėjęs jis ėmė grabinėti jai tarp kojų. Motyvų tam moteris neįžvelgė: nebuvę net užuominos apie flirtą. Šio incidento liudininku buvo jos draugas, rašytojas, teisininkas Thomas Enrothas. "Aš tai labai ryškiai atsimenu, nes tai buvo vienas šiurkščiausių dalykų, ką esu matęs", – sakė jis. Sulaukęs G.Håkansson antausio, J.C.Arnault išėjo iš patalpos.

Kita švedų rašytoja Elise Karlsson pasakojo, kad J.C.Arnault pasakęs, jog mainais už dėmesį jis galėtų jai padėti siekti karjeros. Kai ji jam neatsakė, vyras paklausęs, ar ji žino, kas jis toks. Po metų per vieną vakarėlį E.Karlsson pajuto ranką ant sėdynės. Kai nustėrusi menininkė pareikalavo, kad jos neliestų, vyras atšovė: "Arba – kas bus?" Taip, anot E.Karlsson, J.C.Anault norėjęs parodyti savo galią. Vienas liudininkų vėliau pasakojo matęs, kaip po šio incidento J.C.Arnault papilkėjo ir pradėjo šaukti, kad E.Karlsson yra pamišusi.

Atskleidė laureatus

Be to, pasirodė, kad K.Frostenson pažeidė akademijos tylos įžadus – savo vyrui atskleisdavo būsimojo laureato pavardes anksčiau, nei jos būdavo paskelbiamos viešai.

Prieš kelias dienas akademija pranešė vidinio tyrimo metu išaiškinusi informatorių, kuris 20 metų nutekindavo žinias apie laureatus, tačiau jo neįvardijo. Vis dėlto žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad akademijos paslaptis išplepėjo tas pats J.C.Arnault.

Teigta, kad būtent jis pašaliniams asmenims pasakojęs apie akademijos narių diskusijas ir atskleidė būsimųjų laureatų pavardes – taip esą buvo paviešinta Vislavos Šimborskos (1996), Elfriede Jelinek (2004), Haroldo Pinterio (2005), Jeano-Marie Gustave'o Le Clézio (2008), Patrico Modiano (2014), Svetlanos Aleksejevič (2015) ir Bobo Dylano (2016) pavardė. Tereikia įsivaizduoti, kaip tai buvo naudinga kai kuriems lažybų tarpininkų kontorų klientams.

Pasipylus publikacijoms, sutuoktiniai ėmė vengti viešumos, poetė nustojo lankytis akademijos posėdžiuose, kol galiausiai pranešė paliekanti instituciją.

Pasipylus publikacijoms, sutuoktiniai ėmė vengti viešumos, poetė nustojo lankytis akademijos posėdžiuose, kol galiausiai pranešė paliekanti instituciją.

Aferos meno klube

Kilus skandalui, į vieną advokatų biurą kreipėsi vykdomoji akademijos sekretorė (pirmoji šias pareigas ėjusi moteris) Sara Danius, kad šis įvertintų J.C.Arnault ryšius su akademija. Tačiau teisininkai aptiko dar daugiau su akademija susijusių pažeidimų.

Paaiškėjo, kad J.C.Arnault savo reikmėms naudojo vieną iš dviejų Paryžiuje ir Stokholme esančių akademijai priklausančių butų: ant Švedijos sostinėje esančio įėjimo buvo net prisikabinęs lentelę su savo pavarde.

Be to, jo sutuoktinė nebuvo deklaravusi savo ryšių su meno klubu "Forum", kurį valdė kartu su savo vyru. Formalus šio klubo, vadinamo Švedijos kultūros elito prieangiu, meno vadovu buvo J.C.Arnault. Švedijos akademija nuolat skyrė paramą šiai įstaigai – pažeidžiant statutą ir apie tai žinant institucijos nuolatiniams sekretoriams.

Negana to, klube klestėjo dviguba buhalterija, buvo nelegaliai vaišinamasi alkoholiu.

Privatūs teisininkai rekomendavo Švedijos akademijai kreiptis į policiją, tačiau tai nebuvo padaryta: balandžio 5-ąją dauguma jos narių balsavo prieš.

Beveik paralyžiuota veikla

Buvę du Švedijos akademijos sekretoriai Sture'as Allénas ir Horace'as Engdahlas apkaltino S.Danius esant blogiausia sekretore akademijos istorijoje, o patį skandalą vadino išpūstu. Tačiau tokios nuomonės laikosi anaiptol ne visi jų kolegos.

Pasipiktinę akademijos požiūriu į nebaudžiamumą, savo veiklą institucijoje suspendavo Peteris Englundas, Klasas Ostergrenas ir Kjellis Espmarkas. "Iškilūs akademijos nariai pasirengę pamiršti atsakomybę ir dėl draugystės nusižengti principams, todėl aš daugiau negaliu dirbti", – viešame laiške piktinosi K.Espmarkas.

Švedijos akademiją sudrebinęs skandalas – ne pirmasis. Pavyzdžiui, 1989 m. iš jos pasitraukė Kerstin Ekman: ji protestavo prieš akademijos abejingumą Teherano požiūriui į rašytoją Salmaną Rushdį, kuriam gimtinėje buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Protestuodamas prieš sprendimą Nobelio literatūros premiją skirti E.Jelinek, akademijos veikloje nustojo dalyvauti literatūros istorikas Knutas Ahnlundas.

XXI a. ne vienam keistai gali atrodyti karališkos privilegijos, kuriomis mėgaujasi akademijos nariai. Jie gali naudotis Švedijoje ir užsienyje esančiais butais bei namais, tarp posėdžių gauna neskelbiamo dydžio išmokas, o po kassavaitinių posėdžių vakarieniauja akademijos restorane – seniausiame Stokholme – "Den Gyldene Freden".

Anot žinomo norvegų rašytojo Eriko Fosneso Hanseno, "jie gyvena prabangiame tradicijų, turtų, įtakos, garbės burbule, apsaugotame nuo realybės įtakos" – ir yra panašūs į amžinus auksinio narvelio kalinius.

Tačiau šįkart skandalas apnuogino ir Švedijos akademijos darbo principų ydingumą.

Šįkart skandalas apnuogino ir Švedijos akademijos darbo principų ydingumą.

Į 1768-aisiais įkurtą instituciją išrenkama aštuoniolika narių – jų atsistatydinimas ar nušalinimas nuo pareigų statute nenumatytas, todėl kadencija baigiasi sulig paskutiniu atodūsiu. Net jei kuris nors narys nusprendžia nebedalyvauti akademijos veikloje, jo postas lieka neužimtas iki pat jo mirties. Iškalbinga detalė – seniausiam akademijos nariui yra 94 metų.

Keli literatai ir lingvistai dar anksčiau dėl kitų priežasčių paskelbė nebelaikantys savęs akademijos nariais. Kilus skandalui veiklą nutraukė dar keli, tarp jų – ir S.Danius bei K.Fronstenson. Kol kas savo veiklos nesustabdė vienuolika literatų. Tačiau tam, kad priimtų naujus narius, reikia dvylikos žmonių kvorumo. Nobelio literatūros premijai skirti pakanka aštuonių ir paprastosios balsų daugumos.

Akademijos vadovas, karalius Karolis Gustavas VI leido suprasti, kad yra nusiteikęs keisti institucijos taisykles. Tiesa, kaip sako Švedijos apžvalgininkai, prestižui jau gerokai pakenkta. "Atrodo, griūva Babilono bokštas", – reziumavo dienraštis "Aftonbladet".