Lyjant lietui, pasaulio lyderiai sekmadienį atvyko prie Paryžiaus Triumfo arkos, kad paminėtų Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtąsias metines, pranešė agentūros AFP reporteriai.

Susirinko pasaulio lyderiai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) prie Nežinomo kareivio kapo memorialo pėsčiomis palydėjo dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo).

Minėjimo ceremonijoje dalyvaujančių JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino AFP žurnalistai korteže nepamatė.

D. Trumpas atvyko atskirai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) su žmona Melania (Melanija) sekmadienį atvyko į Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtųjų metinių minėjimo ceremoniją Paryžiaus Eliziejaus laukuose.

D. Trumpas į ceremoniją prie Triumfo arkos karo memorialo atvyko atskirai nuo pasaulio lyderių. Lyjant lietui, jis užėmė jam skirtą vietą tarp dešimčių pasaulio lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Kanados premjerą Justiną Trudeau (Džastiną Triudo).

Atskirai atvyko ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, kuris vienas iš paskutiniųjų užėmė jam skirtą vietą pirmojoje eilėje prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono).

E. Macronas ragina „puoselėti viltį, o ne baimę“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) į Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimą susirinkusius dešimtis pasaulio lyderių sekmadienį paragino susivienyti bendrai „kovai už taiką“.

„Puoselėkime savo viltis, o ne išnaudokime savo baimes vieni prieš kitus“, – pareiškė jis prie Triumfo arkos Paryžiuje susirinkusiems lyderiams.

Kreipdamasis į įvairių pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovus, tarp kurių buvo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jis juos paragino kovoti su „... smurtu ir dominavimu“.

„Kartu galime išvengti grėsmių, įskaitant visuotinį atšilimą ir aplinkos naikinimą, skurdą, badą, ligas, nelygybę, neišmanymą“, – pažymėjo jis.

Savaitę buvusiuose mūšių laukuose Šiaurės Prancūzijoje lankęsis Prancūzijos prezidentas pasaulio lyderius paragino nepamiršti „žudynių, po kurių praėjo jau šimtas metų ir kurių randai vis dar matomi ant pasaulio veido“.

Popiežius: būtina atsisakyti „karo kultūros“

Popiežius Pranciškus pareiškė, kad Pirmasis pasaulinis karas turėtų būti vertinamas kaip rimtas įspėjimas, jog yra būtina atsisakyti „karo kultūros“.

Tačiau, sekmadienį kreipdamasis į tikinčiuosius Šv. Petro aikštėje, jis pažymėjo, kad karo pamokų yra nepaisoma ir, jo žodžiais, „atrodo, kad mes niekada nepasimokome“.

„Investuokime į taiką, ne į kartą!“ – pridūrė ginklų gamybos pramonę dažnai smerkiantis pontifikas.

Jis pareiškė, kad, žymint 100-ąsias karo pabaigos metines, sekmadienį suskambės Šventojo Petro bazilikos ir bažnyčių visame pasaulyje varpai.

1914–1918 metų karą popiežius pavadino „rimtu įspėjimu kiekvienam, jog būtina atsisakyti karo kultūros ir ieškoti visų teisėtų būdų užbaigti konfliktus, per kuriuos keliuose pasaulio regionuose vis dar liejamas kraujas“.

Pranciškus taip pat pacitavo Benediktą XV, Pirmojo pasaulinio karo laikų popiežių, kuris karą pavadino „bergždžiomis skerdynėmis“.

Liūdnos ceremonijos – visame pasaulyje

Praėjus šimtui metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, gyvenimas Indijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje sekmadienį kuriam laikui sustojo – žmonės čia rinkosi atsiminti daugiau kaip 150 tūkst. per konfliktą žuvusių tėvynainių.

Į liūdnas ceremonijos susirinkusių žmonių minios atidavė pagarbą per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems žmonėms.

Tautų Sandraugos narių, kurių pajėgos prieš šimtmetį buvo dislokuotos visame pasaulyje, lyderiai minėjimuose sekmadienį skleidė taikos žinutę.

„Tai buvo karas, kuriame Indija tiesiogiai nedalyvavo, bet mūsų kariai kovojo visame pasaulyje tik tam, kad atneštų taiką“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė Indijos premjeras Narenda Modi (Narenda Modis).

Tuo tarpu Australijos sostinėje Kanberoje šalies ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) kalbėjo apie australų aukas toli nuo tėvynės buvusiuose mūšių laukuose, pavyzdžiui, Šiaurės Prancūzijoje.

„Mūsų rytojui jie atidavė savo šiandieną. Tyloje mes įsipareigojome likti su tais, kurie grįžo namo“, – atminimo ceremonijoje susirinkusiems žmonėms sakė S. Morrisonas.

Iš 400 tūkst. jaunų australų, įstojusių į kariuomenę, daugiau kaip 300 tūkst. tarnavo užsienyje ir beveik 62 tūkst. jų žuvo apkasuose. Daugiau nei 10 tūkst. karių iš Australijos ir Naujosios Zelandijos žuvo per nutrauktą Galipolio pusiasalio operaciją, kuri suartino minėtąsias dvi šalis.

Griaudintis karilionas

Per paliaubų šimtmečio minėjimą Naujojoje Zelandijoje žmonės 11 valandą ryto – kuomet įsigaliojo paliaubos – dalyvavo dviejų tylos minučių ceremonijoje.

Velingtono krantinėje paliaubų šimtmetį žymėjo 100-o ginklų šūviai, skambantys bažnyčių varpai, įjungtos skubios pagalbos tarnybų automobilių ir laivų sirenos.

„Griaudintis karilionas atkartojo spontaniško džiaugsmo bangą ir viltį, kuri nuvilnijo per Naująją Zelandiją, kai buvo paskelbta apie paliaubas“, – kalboje sakė šalies ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Jacinda Ardern).

Per 1914 metais įsiplieskusį karą buvo mobilizuota daugiau kaip 70 mln. karių, apie 10 mln. jų žuvo.

Užsienyje iš viso tarnavo daugiau nei 100 tūkst. Naujosios Zelandijos piliečių – daugiau kaip 10 proc. visų šalies gyventojų; 18,3 tūkst. jų žuvo.

„Nė viena šeima, nė viena bendruomenė Naujojoje Zelandijoje nebuvo nepaliesta šio karo padarinių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio minėjimo programų direktorė Sarah Davies (Sara Deivis).