RUSIJOJE ŽADA ĮAMŽINTI LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ ATMINIMĄ

Rusijos mieste Jekaterinburge norima įamžinti 1942 metais sušaudytų Lietuvos vyriausybės narių ir politinių veikėjų atminimą. Tačiau tam kol kas trukdo vis dar įslaptintos politinių kalinių bylos Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) archyvuose.

Į mišką, kur dabar įrengtas memorialas nukentėjusiems nuo politinių represijų, sovietai vežė nukankintus ir sušaudytus įvairių tautybių politinius bei visuomenės, meno ir mokslo veikėjus – juos laidojo bendrame kape.

Dabar čia 1996 metais įrengtą memorialą prižiūri miesto savivaldybė, tačiau šis apleistas, iki jo nekursuoja viešasis transportas. Memorialą prižiūri tik visuomenininkai.

Žinoma, kad šioje vietoje palaidotas 1942 metais sušaudytas 71 lietuvis. Tarp jų – aštuoni Lietuvos trečiosios vyriausybės ministrai: ministras pirmininkas, nepriklausomybės akto signataras Pranas Dovydaitis, ministrai Voldemaras Čarneckis, Kazimieras Jokantas, Antanas Endziulaitis ir kiti, tačiau paminklinėse lentose šių lietuvių pavardžių tarp 18 tūkst. įamžintųjų – nėra.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas sako, kad taip yra todėl, kad šių asmenų duomenys įslaptinti.

„Administracijai regiono ir miesto valdžiai uždavėm klausimą, kodėl nėra lietuvių pavardžių. Jie neslepia, kad jų nėra dėl to, kad tai yra politiniai kaliniai, tai yra pirmos sovietinio laikotarpio aukos po 40-ųjų metų, tremties aukos, todėl jų bylos yra neišslaptintos FSB archyvuose“, – aiškina diplomatas.

Tuo tarpu Jekaterinburgo vicegubernatorius Aleksej Kožemiako žada, kad nepaisant to, duomenys bus surasti ir Lietuvos politinių atminimas įamžintas.

Išsamiau – Rūtos Lankininkaitės reportaže.