TURKIJOS PREZIDENTAS INTENSYVINA ANTIVAKARIETIŠKĄ RETORIKĄ

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) suintensyvino savo antivakarietišką retoriką ir sakė, kad laikai, kuomet Turkija nuolankiai paklusdavo kiekvienam Vakarų reikalavimui, baigėsi.

R.T.Erdogano komentarai pasirodė Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnams antradienį Briuselyje surengus derybas su Turkijos užsienio reikalų ministru.

Turkija praėjusią savaitę dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu, areštavo grupę žmogaus teisių gynėjų, įskaitant vieną Vokietijos pilietį, ir įsitraukė į tebesiplečiantį diplomatinį ginčą su Vokietija.

Anksčiau buvo areštuotas vokiečių ir turkų žurnalistas, apkaltintas šnipinėjimu ir pagalba kurdų sukilėliams.

R.T.Erdoganas pareiškė: „Vakarai nori, kad Turkija vykdytų jų reikalavimus nieko neklausinėdama ... Gaila, bet turiu pasakyti, kad tokios Turkijos nebėra.“

Turkų lyderis atsisakė nusileisti ginče su Vokietija ir nurodė, kad jo šalis toliau „atidžiai stebės agentus, kurie laisvai laksto“ Turkijoje.

ES ir Turkija rengia derybas

Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai antradienį rengia derybas su turkų užsienio reikalų ministru – didėjant susirūpinimui, kad Turkija, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) stiprina savo pozicijas ir persekioja įsivaizduojamus oponentus, gręžiasi nuo ES vertybių.

Derybos vyks visiškai įstrigus procesui dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje ir intensyvėjant kritikai, ypač įtakingoje ES narėje Vokietijoje, dėl R.T.Erdogano autoritariško valdymo.

Įtampa santykių srityje tikriausiai temdys ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) diskusijas Briuselyje su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) ir ES reikalų ministru Omeru Celiku (Omeru Čeliku).

Diskusijų metu turėtų būti aptarti tokie klausimai kaip Turkijos stojimas į ES, imigracija, Turkijos reikalavimas nustatyti bevizį režimą jos piliečiams, kova su terorizmu, ryšiai energetikos ir prekybos srityse.

„Amnesty International“ raginimas

Teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ antradienį paragino Europos Sąjungą priversti narystės siekiančią Turkiją vėl laikytis taisyklių ir „perkrauti“ santykius su Ankara, jeigu ji nesiliaus varžyti žmogaus teises.

Organizacijos vadovas Salilas Shetty (Salilas Šetis) tokį raginimą pareiškė per susitikimą su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini (Federika Mogerini) Briuselyje. Tuo metu lauke susirinkę protestuotojai laikė didžiulius plakatus, kuriuose buvo įrašyti sulaikytų aktyvistų vardai.

„Manome, kad ir „Amnesty International“ (vietos padalinio) pirmininko, ir direktoriaus areštas reiškia žmogaus teisių krizės Turkijoje ... pasikeitimą, – po susitikimo su F.Mogherini sakė S.Shetty. – ES turi aiškiai pasakyti, kad tikrai peržengta raudona linija ir kad (Ankarai) reikia perkrauti santykius su ES.“

F.Mogherini ir ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) vėliau antradienį Briuselyje susitinka su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) ir ES reikalų ministru Omeru Celiku (Emeru Čeliku). Susitikimas rengiamas aštrėjant ginčui dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir griežtų priemonių, taikomų po nesėkmingo praėjusių metų perversmo.

S.Shetty sakė paprašęs susitikimo su F.Mogherini ir perdavęs „Amnesty International“ žinią, kad ES nebeturėtų toleruoti Ankaros veiksmų.

Perversmas „tapo pretekstu įkalinti visus, kas užduoda klausimą, pradeda debatus“, – per protestą prie ES būstinės žurnalistams sakė S.Shetty.

„Tai visiškai nepriimtina; Turkijos žmonių, Europos labui Turkiją reikia priversti vėl laikytis taisyklių ir dabar laikas tai padaryti“, – sakė jis.

Santykiai su Turkija, ypač – Berlyno ir Ankaros santykiai, pastaraisiais mėnesiais smarkiai pablogėjo. Dėl to buvo raginama visiškai sustabdyti derybas dėl Turkijos stojimo į ES.

Oficialias derybas dėl narystės Turkija pradėjo 2005-aisiais, po daug metų trukusio ES narių, nepatikliai žiūrinčių į tokios didelės musulmoniškos valstybės priėmimą, vilkinimo.

Pažanga buvo lėta, bet pernai derybos praktiškai sustojo – Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) pradėjus griežtą masinį vajų prieš oponentus.

Situaciją dar labiau komplikavo 2016 metų pradžioje pasiektas susitarimas sustabdyti migrantų ir pabėgėlių srautą per Turkiją į Graikiją ir kitas Europos šalis.

Mainais ES pažadėjo paspartinti derybas dėl stojimo, įvesti bevizį režimą Turkijos piliečiams ir padidinti pagalbą.

Vokietija priėmė beveik milijoną pabėgėlių, daugiausiai bėgusių nuo karo Sirijoje, tad buvo vis labiau nuogąstaujama, kad visiškas santykių su Turkija žlugimas galėtų sugriauti susitarimą ir sukelti naują migrantų krizę.

S.Shetty sakė, kad Turkijos vaidmuo padedant migrantams buvo „visada vertinamas“, bet tai taip pat sudarė sąlygas Ankarai „laikyti ES įkaite“.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rugsėjo mėnesį laukia rinkimai ir migrantų klausimą daugelis laiko viena opiausių jos laukiančių temų.