Užsitęsusios sankcijos Rusijai, įskaitant šalies agresorės importo apribojimus ir dėl to kilusį rublio žlugimą, galiausiai privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasirinkti – tęsti karą ar gelbėti savo ekonomiką, rašo UNIAN cituodami „The Washington Post“.

Anot  leidinio, rublio susilpnėjimas yra vienas iš ryškiausių įtampos ženklų Rusijos ekonomikoje. Sankcijos taip pat daro spaudimą rubliui.

Nuo liepos mėnesio Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sankcijos buvo pritaikytos daugiau nei 3600 rusų, jų laivams, lėktuvams. Taip pat šių sankcijų taikiniais tapo 10 geriausių Rusijos bankų, karinių gamintojų ir vyriausybės pareigūnų iki V. Putino.

Didžiausios ir reikšmingiausios sankcijos – Vakarų vyriausybių koordinuotas maždaug 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinio banko turto blokavimas užsienyje ir naftos embargas. Taip pat taikomi apribojimai kariniams tikslams naudojamų technologijų eksportui. Papildomos sankcijos apima ir turto įšaldymą, bankininkystės bei prekybos apribojimus, kitas finansines sankcijas rusams.

Rusijos pajamos iš naftos liepos mėnesį buvo 41 proc. mažesnės nei prieš metus. Apytikslis skirtumas tarp eksporto ir importo – per pirmuosius septynis 2023 m. mėnesius sumažėjo daugiau nei 140 mlrd.

Kaip teigiama leidinyje, JAV ir jos sąjungininkės planuoja sustabdyti sankcijų bei prekybos apribojimų apėjimą, ypač per trečiąsias šalis. Vienas iš galimų žingsnių galėtų būti vadinamųjų antrinių sankcijų trečiosioms šalims sugriežtinimas. Pavyzdžiui, Turkijoje ar Kinijoje įsikūrusiai įmonei – už bendradarbiavimą versle su rusais, kuriems taikomos sankcijos.

Tai JAV padarė Šiaurės Korėjos ir Irano atveju. Kalbant apie Rusiją, kyla pavojus, kad antrinės sankcijos galėtų sukelti konfliktą tarp draugiškų šalių, tokių kaip JAV ir Indija, ir apsunkinti sudėtingus santykius su Kinija.