ŽENEVA UŽDRAUS VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS NEŠIOTI RELIGINIUS SIMBOLIUS

Ženevos gyventojai sekmadienį nubalsavo už prieštaringai vertinamą „sekuliarizmo įstatymą“, kuris, be kita ko, draus išrinktiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams nešioti matomus religinius simbolius.

Už tokį įstatymą pasisakė daugiau nei 55 proc. Ženevos gyventojų, rodo galutiniai rezultatai. Toks sprendimas buvo priimtas nepaisant perspėjimų, kad įstatymas gali privesti prie diskriminacijos, ypač musulmonių moterų. O kai kurie kritikai mano, kad toks sprendimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Ištisus amžius religinės laisvės ir tolerancijos centru laikytas Ženevos kantonas siekė pakeisti įstatymą, kuris galiojo nuo 1907 metų. Oficialiai nauju įstatymu siekiama plėsti dialogą tarp religinių grupių ir valstybės ir aiškiau apibrėžti religinės saviraiškos ribą viešajame gyvenime.

Naujojo įstatymo šalininkai sako, kad jis aiškiau apibrėš esamus Ženevos Konstitucijos principus, kad apsaugotų tiek tikinčiųjų, tiek ir netikinčiųjų laisves.

Dešinės pakraipos kantono parlamentas įstatymo tekstą patvirtino pernai balandį. Jam pritarė ir trys pagrindinės Ženevos religinės bendruomenės – Protestantų, Romos Katalikų ir Senųjų Katalikų Bažnyčios.

Tačiau jam nepritarė kraštutinių kairiųjų pažiūrų atstovai, žalieji, feminisčių organizacijos, profsąjungos ir musulmonų grupės. Jie surinko pakankamai parašų, kad dėl šio klausimo būtų surengtas referendumas.

Kritikai teigia, kad įstatymas bus engiamojo ir diskriminacinio požiūrio. Kai kas jį vadina islamofobiniu ir perspėja, kad taikomasi į musulmones moteris, ryšiančias tradicines skaras.

Jau dabar Ženevoje mokytojams yra uždrausta nešioji bet kokius matomus religinius simbolius, įskaitant ir hidžabą. Naujuoju įstatymu šis draudimas išplečiamas išrinktiems pareigūnams ir bet kokiems vietos ar kantono lygmens valstybės tarnautojams, bendraujantiems su žmonėmis.

Šiuo metu jau yra pateiktos dvi apeliacijos dėl naujo įstatymo teksto, kas gali sutrukdyti jo įsigaliojimui, nepaisant referendumo rezultato.

„Tikiuosi, kad teismai palaikys mūsų pusę, nes įstatymas prieštarauja Šveicarijos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai“, – sekmadienį ATS naujienų agentūrai sakė musulmonišką skarą ryšinti vieną iš dviejų apeliacijų pateikusios Žaliųjų partijos atstovė ir išrinkta vietos valdžios pareigūnė Sabine Tighemounine (Sabina Timunen).

Balsavimas Ženevoje buvo tik vienas iš serijos balsavimų dėl vietinių, regioninių ir nacionalinių reikalų, dėl kurių sekmadienį buvo balsuojama visoje Šveicarijoje, garsėjančioje savo tiesioginės demokratijos sistema.