GALIMAS IEŠKINYS RUSIJAI – 1 TRILIJONO GRIVINŲ DĖL PRARASTO KRYMO
Ukrainos vyriausybė ketina kelti Rusijai 1 trilijono grivinų ieškinį dėl prarasto Krymo
Ukrainos vyriausybė ketina kelti Rusijai daugiau kaip 1 trilijono grivinų ieškinį dėl žalos, patirtos Krymą prijungus prie Rusijos, pareiškė ukrainiečių premjeras Arsenijus Jaceniukas.
„Dėl ieškinių: Ukraina pradėjo šį procesą, norėčiau informuoti jus, kad Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą ir pagal baudžiamąją bylą Ukrainos vyriausybė kelia ieškinį, viršijantį 1 trilijoną grivinų“, – antradienį Aukščiausiojoje Radoje sakė A.Jaceniukas, kai jo buvo paklausta apie ieškinius dėl Rusijos veiksmų Kryme ir Ukrainai padarytos žalos.
Tuo tarpu Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Mykola Holomša antradienį spaudos konferencijoje pranešė, kad prokurorai apkaltino virtinę buvusių šalies aukšto rango pareigūnų „organizavus Krymo perdavimą“.
„Pareigūnai, patraukti baudžiamojon atsakomybėn vykdant šį kriminalinį tyrimą, stovėjo už šių įvykių kaip Krymo „aneksijos“ organizatoriai ir bendraautoriai“, – sakė jis.
Tyrėjai jau nustatė, kad „incidentai pusiasalyje buvo parengti iš anksto, taip pat ir su Ukrainos pareigūnų pagalba“, sakė M.Holomša.
Prieš tuos įvykius į Krymą buvo atgabenta Ukrainos saugumo tarnybos nuosavybės, buvo imtasi kitų priemonių ir tai rodytų, kad buvę Ukrainos aukšto rango pareigūnai galėjo juose dalyvauti, pridūrė jis.
Obama ragina Putiną susitikti su išrinktuoju Ukrainos prezidentu
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti su naujuoju Ukrainos lyderiu Petro Porošenka.
B.Obama pažymėjo, kad pasakytų tai tiesiai V.Putinui, jei su juo susitiktų šią savaitę Prancūzijoje, minint 70-ąsias sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metines, ir taip pat paragino Rusijos lyderį pripažinti Ukrainos rinkimus „legitimiais“.
B.Obama pažymėjo, kad trečiadienį Varšuvoje jis susitiks su išrinktuoju Ukrainos prezidentu P.Porošenka, ir jam bus įdomu sužinoti, koks Jungtinių Valstijų požiūris į Rusiją bus „naudingas“ Kijevo vyriausybei.
JAV vadovas sakė, kad V.Putinas galėtų „susitikti su išrinktuoju Ukrainos prezidentu, pripažinti, kad rinkimai buvo legitimūs ir padėti palengvinti tokį dialogą Urkainos ir Rusijos pasienyje, kuris nuramintų padėtį“.
Jeigu V.Putinas būtų konstruktyvus, būtų įmanoma atkurti pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vašingtono, kuris pakriko dėl krizės Ukrainoje, sakė B.Obama, vis tik nedėdamas daug vilčių į greitą santykių atšilimą.
„Būtų teisinga pasakyti, kad pasitikėjimo atkūrimas pareikalaus laiko“, – sakė B.Obama.
Obama ragina Rusiją sustabdyti separatistines jėgas Rytų Ukrainoje
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paragino Rusiją spausti separatistus, kad jie liautųsi atakavę vyriausybines pajėgas Rytų Ukrainoje, ir užkirsti kelią kovotojų bei ginklų srautui į šį regioną.
B.Obama tai sakė spaudos konferencijoje Lenkijoje. Jis taip pat perspėjo, kad tolesni Rusijos veiksmai Ukrainoje gali nulemti ekonominių sankcijų sugriežtinimą.
„Tolesnės Rusijos provokacijos bus sutiktos tolesniais kaštais Rusijai, įskaitant, jei bus būtina, papildomas sankcijas“, – sakė B.Obama.
JAV lyderis, kuris trečiadienį Varšuvoje susitiks su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka, paragino Rusiją panaudoti savo įtaką ir „užkirsti kelią kovotojų bei ginklų srautui į Rytų Ukrainą“.
Pasak B.Obamos, prezidento Vladimiro Putino vyriausybė taip pat turėtų įtikinti promaskvietiškus separatistus „liautis atakavus Ukrainos saugumo pajėgas“.
Rusija atitraukė didžiąją dalį savo pajėgų nuo sienos su Ukraina, sako NATO
Rusija atitraukė didžiąją dalį iš maždaug 40 tūkst. savo karių, kurie buvo sutelkti prie sienos su Ukraina, o likusios pajėgos taip pat ruošiasi išvykti, antradienį pranešė vienas NATO karinis pareigūnas.
Pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad NATO tebestebi rusų kariškių veiklą netoli sienos, bet "dauguma karių jau atsitraukė".
"Keli tūkstančiai karių tebėra netoliese, bet dauguma tų dalinių atrodo besirengią išvykti", - pažymėjo kariškis.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) praėjusią savaitę nurodė, kad du trečdaliai Rusijos pajėgų, kurias, Aljanso duomenimis, sudarė apie 40 tūkst. karių, buvo atitraukti nuo sienos su Ukraina.
NATO ministrai aptars ilgalaikes priemones gynybai Rytų Europoje stiprinti
NATO gynybos ministrai antradienį renkasi į pirmą susitikimą po Ukrainos krizės ir pagrindinis darbotvarkės klausimas bus tas, kaip, ilgalaikės perspektyvos požiūriu, reaguoti į Rusijos naujus karinius pajėgumus ir jos norą juos naudoti.
Dvi dienas truksiantis susitikimas Briuselyje turi padėti parengti sąlygas JAV vadovaujamo Aljanso viršūnių susitikimui Velse šių metų rugsėjo mėnesį.
NATO jau ėmėsi tam tikrų skubių žingsnių reaguodama į Maskvos įvykdytą Krymo karinę okupaciją ir aneksiją.
Per tris mėnesius nuo Ukrainos krizės pradžios, NATO atsiuntė naikintuvų ir laivų, suintensyvino karines pratybas, stengdamasi dar kartą patikinti sąjungininkes Rytų Europoje, sunerimusias dėl Rusijos veiksmų, bet leido suprasti, kad neketina įsikišti Ukrainoje karinėmis priemonėmis.
Aljanso pareigūnai sakė, kad ministrai kalbės apie labiau ilgalaikes priemones Aljanso gynybai Rytų Europoje stiprinti ir apie tai, kaip kovoti su Rusijos Ukrainoje naudojama taktika, kurią vienas aukšto rango karininkas pavadino „pusiau sukilimu, pusiau tyčiniu destabilizavimu“.
Ministrai aptars ir kitus klausimus, tarp jų – Afganistano ateitį ir išlaidas gynybai.
Jungtinėms Valstijoms susitikime atstovaus gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis).
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
BNS inf.0 komentarai -
0 komentarai
jklmn