Europos Sąjunga derins savo veiksmus su Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimais dėl to, kaip reaguoti į įvykius Korėjos pusiasalyje, pirmadienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė Catherine Ray (Ketrin Rei).

„Europos Sąjunga dabar taiko savo priimtas labai plataus masto (suvaržymo) priemones (Šiaurės Korėjai), o papildomų priemonių įvedimas – tai, žinoma, yra variantas, kuriuo ES gali pasinaudoti, tačiau visus sprendimus priima Ministrų Taryba“, – aiškino C. Rey spaudos konferencijoje Briuselyje.

Ji priminė apie F. Mogherini žodžius po Šiaurės Korėjos atlikto paskutinio branduolinio bandymo, kai ES užsienio politikos vadovė pareiškė įtraukusi šį klausimą į neoficialaus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo darbotvarkę. Susitikimas vyks Taline rugsėjo 7-8 dienomis.

C. Ray taip pat pabrėžė, kad Briuselis „labai susidomėjęs laukia šios dienos JT Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame bus nagrinėjama ši tema“. ES tikisi, kad JT Saugumo Taryba užims „griežtą ir efektyvią“ poziciją šiuo klausimu, pridūrė ji.

Taip C. Ray atsakė į klausimą dėl galimybės ES savarankiškai prieš Šiaurės Korėją imtis papildomų sankcijų, apie kurias sekmadienį kalbėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

„ES pasirengusi griežtinti savo sankcijų politiką ir ragina Šiaurės Korėją nedelsiant, be jokių išankstinių sąlygų atnaujinti dialogą dėl jos įgyvendinamų programų“, – sakoma D. Tusko sekmadienio vakarą išplatintame pareiškime.

Nubausti „griežčiausiomis priemonėmis“

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį paragino JT Saugumo Tarybą taikyti „griežčiausias įmanomas priemones“ Šiaurės Korėjai, atsakant į joje atliktą šeštąjį ir galingiausią branduolinį bandymą.

„Tik griežčiausios sankcijos įgalins mus išspręsti šią problemą diplomatiškai“, – pareiškė JAV ambasadorė Nikki Haley (Niki Heili).

N. Haley pareiškė, kad Kinijos pasiūlymas įšaldyti Pchenjano branduolinę ir raketinę programas mainais į bendrų kasmetinių Seulo ir Vašingtono karinių pratybų nutraukimą yra „įžeidžiantis“.

„Kai neaiškus režimas turi į jus nukreiptą branduolinį ginklą ir ICBM (tarpžemyninę balistinę raketą), juk nesiimate veiksmų sumažinti savo apsaugą. Niekas to nedarytų. Mes tikrai nedarysime“, – teigė ji.

Dėl praėjusį savaitgalį Šiaurės Korėjos atlikto branduolinio bandymo pirmadienį JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Pietų Korėjos iniciatyva buvo sušauktas neeilinis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.

Šiaurės Korėja sekmadienį paskelbė išbandžiusi vandenilinę bombą, kurią gali nešti raketa, ir kad šis kol kas galingiausias jos branduolinis bandymas buvo „visiška sėkmė“.

N.Haley pareiškė, kad „pusinėms priemonėms atėjo galas“, ir sakė, kad JT Saugumo Taryba privalo smarkiai padidinti spaudimą ir paskelbti Pchenjanui naujų griežtų sankcijų.

JAV ambasadorė neįvardijo, kokioms priemonėms Vašingtonas pritartų, tačiau, diplomatų manymu, paskelbus naftos embargą, Šiaurės Korėjos ekonomika smarkiai nukentėtų.

Japonija, Prancūzija ir Britanija paragino greitai priimti naują rezoliuciją, tačiau šiam pasiūlymui veikiausiai prieštaraus Rusija ir Kinija, kurios mano, jog vien sankcijos krizės išspręsti nepadės.

Rusija ir Kinija ragina surengti diplomatines derybas su Šiaurės Korėja, per kurias būtų aptartos jos keliamos branduolinė ir raketinė grėsmės.

„Padėtis pusiasalyje, mums bekalbant, nuolat blogėja, įsitraukdama į užburtą ratą, – sakė Kinijos ambasadorius Liu Jieyi (Liu Dzieji). – Pusiasalio klausimą reikia išspręsti taikiai. Kinija niekada neleis sumaišties ir karo šiame pusiasalyje“.

Kinija „pareiškė griežtą protestą asmeniui, vadovaujančiam KLDR (Šiaurės Korėjos) ambasadai Kinijoje“, – nurodė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas (Geng Šuangas).

„Kinija nepalaiko KLDR sprendimo vystyti branduolinę ir raketų programas; pasisakome už pusiasalo denuklearizaciją. Ši mūsų pozicija yra gerai žinoma. Ją puikiai žino ir KLDR“, – sakė jis.

JT Saugumo Taryba nuo 2006-ųjų, kai Pchenjanas pirmąkart išbandė branduolinį įrenginį, jau yra paskelbusi jo atžvilgiu septynis paketus sankcijų, tačiau režimui nuolat pavyksta tuos draudimus apeiti.

Visgi pastarosios rezoliucijos smarkiai sugriežtino sankcijas Pchenjanui, nes jomis nusitaikyta į pagrindinius Šiaurės Korėjos eksporto sektorius, nešančius gyvybiškai svarbų pelną. Skurdžiai valstybei buvo uždrausta eksportuoti akmens anglis, geležį ir jos rūdą, šviną ir jo rūdą, taip pat žuvį ir jūrų gėrybes.

Taikinyje – stambūs bankai

Stambūs Kinijos bankai gali patekti į JAV, jeigu Vašingtonas sugriežtins sankcijas Šiaurės Korėjai.

Kaip skelbia CNBC, kai kurie ekspertai mano, kad tai padės efektyviau riboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą.

Iki šiol Jungtinės Valstijos nesiėmė jokių priemonių prieš Kinijos bankų „didįjį ketvertą“, kurie patenka tarp stambiausių pasaulio bankus pagal aktyvus. JAV sankcijos buvo taikomos tik nedideliems žaidėjams, pavyzdžiui, „Bank of Dandong“. O į „didįjį ketvertą“ patenka „Industrial & Commercial Bank of China“ (aktyvų vertė siekia beveik 3,5 trln. JAV dolerių), „China Construction Bank“, „Agricultural Bank of China“ ir „Bank of China“.

Po naujausiu Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymų situacija gali pasikeisti. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tviteryje parašė, kad „Jungtinės Valstijos, be kita ko, svarsto galimybę stabdyti visų tipų prekybą su šalimis, turinčiomis reikalų su Šiaurės Korėja“.

„Fox News“ šaltiniai teigia, kad JAV iždo sekretorius jau rengia griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai.