Dviejuose Rytų Ukrainos miestuose per Rusijos artilerijos apšaudymą šeštadienį žuvo penki civiliai, o dar penki buvo sužeisti, pranešė Donecko srities administracijos vadovas.

„Per Rusijos artilerijos apšaudymą Donecko srityje šiandien žuvo penki žmonės“, – parašė Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“.

Keturi iš jų žuvo Vuhledaro mieste, o dar vienas – Novomichailovskos mieste, pridūrė pareigūnas.

Srities valdžia yra paraginusi gyventojus evakuotis iš regiono, kuriame, kaip baiminamasi, Rusijos pajėgos netrukus pradės puolimą ir kuriame verda vis nuožmesnės kovos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė „sunaikinusios keturis priešo bankus, aštuonis šarvuočius ir septynias transporto priemones“, taip pat „vieną lėktuvą, vieną sraigtasparnį“ ir ne vieną droną.

Tuo tarpu Charkivo srityje „dėl [Rusijos artilerijos] apšaudymo Slatynės gyvenvietėje žuvo mažiausiai du žmonės, o dar vienas buvo sužeistas“, feisbuke parašė kaimyninės Derhačių savivaldybės meras Viačeslavas Zadorenka.

Ukraina pranešė apie trečiąjį apsikeitimą belaisviais su Rusija

Ukraina šeštadienio vakare pranešė, kad po apsikeitimo belaisviais su Rusija namo grįžta 12 Ukrainos karių ir 14 civilių.

„Prezidento [Volodymyro] Zelenskio įsakymu šiandien įvyko trečiasis apsikeitimas belaisviais. Namo grįžta 12 mūsų karių, tarp kurių yra viena moteris“, – platformoje „Telegram“ parašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Į Ukrainą taip pat grįžta keturiolika civilių, tarp kurių yra devynios moterys, pridūrė ji.

Koordinuotų Rusijos karinio personalo veiksmų dėka buvo paleisti 14 jūreivių iš civilinio laivo „Azov Concord“ ir jie yra evakuojami į saugią vietą.

Kiek rusų buvo iškeisti į šiuos ukrainiečius, vicepremjerė nenurodė.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova savo ruožtu pranešė, kad šeštadienį namo grįžo 14 rusų jūreivių.

„Koordinuotų Rusijos karinio personalo veiksmų dėka buvo paleisti 14 jūreivių iš civilinio laivo „Azov Concord“ ir jie yra evakuojami į saugią vietą“, – nurodė ji.

T. Moskalkova tvirtino, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną Ukraina „laikė šio laivo įgulą Mariupolio uoste, kuriame buvo užminuotas išplaukimas į jūrą“.

Mariupolis – svarbus Azovo jūros uostas – nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos į Ukrainą nukentėjo kone labiausiai.

Kyjivas ir Maskva kariais ir civiliais apsikeitė jau trečią kartą nuo konflikto pradžios.

EPA-ELTOS nuotr.

B. Johnsonas: V. Putino reputacija po žiaurumų Bučoje yra „suteršta visam laikui“

Ukrainos miestuose aptikti civilių kūnai „visam laikui suteršė“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino reputaciją, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), šeštadienį apsilankęs Kyjive.

„Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Buča ir Irpinė, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją“, – pareiškė B. Johnsonas, stovėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Tai, ką Putinas padarė tokiose vietose kaip Buča ir Irpinė, yra karo nusikaltimai, kurie visam laikui suteršė jo ir jo vyriausybės reputaciją.

Buča ir Irpinė yra keli iš netoli Ukrainos sostinės esančių gyvenviečių, kuriose po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo aptikta dešimtys nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis.

B. Johnsonas pagyrė Ukrainą už demonstruojamą drąsą ir atremtą Rusijos puolimą prieš Kyjivą.

„Rusai manė, kad Ukrainą galima užimti vos per kelias dienas, o Kyjivas jų kariuomenei pasiduos vos per kelias valandas“, – pažymėjo britų premjeras, paminėjęs Vakarų žvalgybos duomenis.

„Kaip gi jie klydo.“

Ukrainiečiai „pademonstravo ir toliau demonstruoja liūto drąsą“, pridūrė jis.

„Pasaulis rado naujų didvyrių ir tie didvyriai yra Ukrainos žmonės.“

Po pokalbio su V. Zelenskiu B. Johnsonas pažadėjo Ukrainai perduoti JK šarvuočių ir priešlaivinių raketų.

V. Zelenskis savo ruožtu paragino Vakarus pasekti JK pavyzdžiu teikiant Ukrainai karinę pagalbą ir skelbiant sankcijas Rusijai.

„Kitos Vakarų demokratinės šalys turėtų pasekti JK pavyzdžiu“, – pareiškė jis po pokalbio su B. Johnsonu.

S. Berlusconi „nuliūdęs“ dėl draugo Putino elgesio

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) šeštadienį pareiškė esąs „giliai nusivylęs ir nuliūdęs“ dėl savo senojo draugo Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesio dėl invazijos į Ukrainą.

„Negaliu ir nenoriu slėpti, kad esu giliai nusivylęs Vladimiro Putino elgesiu“, – pareiškė jis per savo centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ viešą susirinkimą Romoje.

„Pažįstu jį jau maždaug dvidešimt metų ir jis man visada atrodė esąs demokratas ir taikos žmogus“, – pažymėjo 85 metų milijardierius.

Tris kartus nuo 1994 iki 2011 metų Italijos vyriausybei vadovavęs S. Berlusconi anksčiau vengė viešai kritikuoti V. Putiną.

Buvęs valdžioje, S. Berlusconi palaikė draugiškus asmeninius santykius su Rusijos prezidentu ir net buvo pakvietęs jį atostogų į savo prabangią vilą Sardinijoje.

„Akistatoje su civilių žudymo Bučoje ir kitose vietose siaubu, tikrais karo nusikaltimais, Rusija negali neigti savo atsakomybės“, – pareiškė jis šeštadienį.

Kyjivui rengiantis dideliems mūšiams, civiliai bėga iš Rytų Ukrainos

Ukrainai rengiantis „dideliems mūšiams“ su Maskvos pajėgomis šalies rytuose, tūkstančiai civilių bėga bijodami artėjančio Rusijos puolimo, praneša Kyjivo pareigūnai.

Šeštadienį buvo atnaujinta evakuacija iš Ukrainos rytinio Kramatorsko miesto, kur dieną anksčiau per raketinį apšaudymą geležinkelio stotyje žuvo 52 žmonės.

Tuo metu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) tapo naujausiu Vakarų lyderiu, apsilankiusiu Kyjive. Girdamas šalies atsaką į Rusijos invaziją B. Johnsonas pasiūlė Ukrainai šarvuočių ir priešlaivinių raketų, kurios, pasak jo, padės užtikrinti, kad šalis „daugiau niekada nebūtų užpulta“.

 

 

Tokį pasiūlymą jis pateikė po to, kai Ukrainos prezidentas V.  Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas rengiasi Rusijos planuojamam puolimui.

„Deja, tuo pat metu matome, kaip rengiamasi svarbiems mūšiams, kai kas sako, kad lemiamiems, šalies rytuose“, – per bendrą spaudos konferenciją su viešinčiu Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu (Karlu Nehameriu) sakė jis. – Esame pasirengę kovoti ir tuo pat metu ieškoti būdų, kaip diplomatinėmis priemonėmis užbaigti šį karą.“

V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Ukraina turi įveikti Rusiją rytiniame Donbaso regione, kur Maskva kontroliuoja dvi separatistines teritorijas, prieš įvykstant Ukrainos vadovo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui.

„Ukraina yra pasirengusi dideliems mūšiams. Ukraina turi juos laimėti, įskaitant Donbasą. Ir kai tai įvyks, Ukraina turės stipresnę derybinę poziciją, – per nacionalinę televiziją sakė V. Zelenskis, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Po to susitiks prezidentai. Tai gali įvykti po dviejų ar trijų savaičių.“

Ukraina yra pasirengusi dideliems mūšiams. Ukraina turi juos laimėti, įskaitant Donbasą. Ir kai tai įvyks, Ukraina turės stipresnę derybinę poziciją.

V. Zelenskio biuro paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip jis ir B. Johnsonas, stebint snaiperiams, eina beveik tuščiomis miesto gatvėmis į istorinę Kyjivo Nepriklausomybės aikštę. Abu vyrai sveikinosi su praeiviais, o vienas akivaizdžiai susijaudinęs vyras sušuko B. Johnsonui: „Mums jūsų reikia“.

Britų premjeras pareiškė, jog tai, kad Ukrainos miesteliuose buvo aptikta daugybė civilių kūnų, „visam laikui suteršė“ V. Putino reputaciją.

Rusijos invazijai tęsiantis jau šešias savaites, Maskva sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus po to, kai didelis ukrainiečių pasipriešinimas sužlugdė planus greitai užimti Kyjivą.

Tūkstančiams žmonių žuvus per kovas ir daugiau kaip 11 mln. žmonių pabėgus iš namų ar šalies, Ukrainos prezidentas paragino Vakarus pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu dėl karinės pagalbos.

„Mums reikia dar didesnių sankcijų“ Rusijai, šeštadienį vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Mums reikia daugiau ginklų mūsų valstybei“, – sakė jis.

Raginimas evakuotis

ES vadovai penktadienį Kyjive susitiko su V. Zelenskiu po Kramatorsko geležinkelio stoties apšaudymo, per kurį žuvo 52 žmonės, tarp kurių buvo ir penki vaikai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) apkaltino Rusiją dėl šio „siaubingo žiaurumo“ Kramatorske, o Prancūzija pasmerkė smūgį kaip „nusikaltimą žmoniškumui“.

Maskva savo ruožtu neigia atsakomybę už raketų ataką, per kurią, naujausiais oficialiais duomenimis, taip pat buvo sužeisti 109 žmonės.

Rusijos pajėgoms persigrupuojant Ukrainos rytuose ir pietuose, vietos pareigūnai ragina gyventojus bėgti, kol dar nevėlu.

Rytinio miestelio Lysyčansko meras Oleksandras Zaika šeštadienį paragino gyventojus kuo greičiau evakuotis dėl nuolatinio Rusijos kariuomenės apšaudymo. „Mieste pasidarė labai sunku, jau skrieja priešo sviediniai“, – vaizdo pranešime sakė O. Zaika.

Nors mieste yra humanitarinės pagalbos atsargų, jis pridūrė, jog „tai nereiškia, kad tai išgelbės jūsų gyvybę, jei atskris priešo sviedinys“.

O šeštadienį iš tiesų atskriejo daugiau rusiškų sviedinių: per apšaudymą rytiniuose Vuhledaro ir Novomichailovkos miesteliuose žuvo penki žmonės, „Telegram“ platformoje pranešė vietos administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Kramatorsko stotis buvo pagrindinis evakuacijos centras pabėgėliams iš Ukrainos vis dar kontroliuojamų rytinių Donbaso regiono dalių.

AFP žurnalistai stotyje pamatė baltais dažais pažymėtos raketos liekanas su užrašu rusų kalba „Už mūsų vaikus“. Tokią frazę prorusiški separatistai naudoja kalbėdami apie savo nuostolius, patirtus nuo 2014 metų, kai prasidėjo kovos Donbase.

Donecko administracijos vadovas teigė, kad per išpuolį buvo panaudota raketa su kasetine amunicija, kuri yra uždrausta pagal tarptautinę sutartį, teigiama naujienų agentūros „Interfax“ paskelbtuose komentaruose.

NATO planuoja naujas pajėgas

Šeštadienį kalbėdama Varšuvoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad per pasaulinį paramos Ukrainos pabėgėliams rinkimo renginį surinkta 10,1 mlrd. eurų.

Kitas Vakarų solidarumo ženklas yra tas, jog NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas rengia planus dėl nuolatinių karinių pajėgų pasienyje, kad užkirstų kelią tolesnei Rusijos agresijai.

„Tai, ką matome dabar, yra naujoji realybė, nauja Europos saugumo norma. Todėl dabar paprašėme savo karinių vadų pateikti variantų, tam, ką vadiname perkrovimu, NATO prisitaikymu ilgesniu laikotarpiu“, – sakė jis šeštadienį paskelbtame interviu britų dienraščiui „The Daily Telegraph“.

Jo teigimu, naujosios pajėgos bus viena iš „ilgalaikių V. Putino invazijos pasekmių“.

Manoma, kad Rusijos kariai ketina sukurti seniai trokštamą sausumos kelią tarp okupuoto Krymo ir Maskvos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko teritorijų Donbaso regione.

Daugėjant rusų žiaurumų įrodymų, Ukrainos sąjungininkai ES labiau susitelkė: neseniai ES patvirtino embargą rusiškoms anglims, įšaldė milijardinį asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir nurodė uždaryti savo uostus Rusijos laivams.

O Buča, kur, valdžios institucijų teigimu, buvo nužudyta šimtai žmonių, kai kurie iš jų buvo surištomis rankomis, tapo Rusijos okupacijos metu patirto brutalumo sinonimu. Tačiau Ukrainos pareigūnai sako, kad netoliese esančiuose miesteliuose aptinkama dar didesnio masto suniokojimų.

Naujausi kaltinimai taip pat pasigirdo iš į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančių Obuchovičių, kur kaimo gyventojai AFP žurnalistams sakė, kad jie buvo naudojami kaip gyvieji skydai.

Maskva neigia, kad taikosi į civilius gyventojus.

TVF sukūrė saugų būdą siųsti finansinę pagalbą Ukrainai

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidarė specialią sąskaitą, siekdamas šalims donorėms užtikrinti saugų būdą tiesiogiai siųsti finansinę pagalbą karo draskomai Ukrainai.

Fondas pranešė tokią sąskaitą atidarantis kelių valstybių narių prašymu.

Tokios priemonės imtasi siekiant padėti Ukrainai vykdyti savo mokėjimų įsipareigojimus ir padėti stabilizuoti šalies ekonomiką naudojant paskolas ar dotacijas iš bendrų išteklių, rašoma Fondo paskelbtame pranešime.

TVF pažymėjo, jog Kanada yra pasiūliusi Ukrainai per naująją sąskaitą nukreipti iki 1 mlrd. Kanados dolerių (795 mln. JAV dolerių).

Praėjus dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną, TVF Ukrainai skyrė 1,4 mlrd. JAV dolerių skubų finansavimą.

Scanpix nuotr.

Ukrainoje rasta dar viena masinė civilių kapavietė

Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Ukrainos sostinės prieigų, ten buvo aptikta dar viena masinė kapavietė, praneša „Reuters“.

Dešimtys civilių aukų buvo rasta masinėje kapavietėje Buzovos kaime netoli Kyjivo.

Tarasas Didichas, Dmytrivkos bendruomenės pirmininkas, į kurią įeina ir Buzovos kaimas, Ukrainos televizijai sakė, kad kūnai rasti griovyje netoli degalinės, o tikslus nužudytųjų skaičius dar nustatinėjamas.

Augant civilių aukų skaičiui, tarptautinė visuomenė dar kartą pasmerkė žudynes, įskaitant ir Bučos mieste, į šiaurės vakarus nuo Kyijvo, kur Rusijos kareiviai nužudė šimtus žmonių.

Ukraina ir Vakarai kaltina Rusijos pajėgas karo nusikaltimais Bučoje.

Per Rusijos pajėgų apšaudymą „sunaikintas“ Dnipro oro uostas

Per naują Rusijos artilerijos apšaudymą buvo visiškai sunaikintas oro uostas Dnipro mieste centrinėje Ukrainos dalyje, sekmadienį pranešė vietos pareigūnas.

„Buvo surengta dar viena ataka prieš Dnipro oro uostą. Iš jo nieko neliko. Pats oro uostas ir aplink buvusi infrastruktūra sunaikinta. Raketos vis skrenda ir skrenda“, – platformoje „Telegram“ parašė miesto karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

Jis pridūrė, kad šiuo metu mėginama išsiaiškinti, ar yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Pasak V. Rezničenkos, sekmadienį atakos prieš miestą, įsikūrusį prie Dniepro upės krantų, suintensyvėjo.

Rusijos pajėgos į šį pramoninį miestą, turintį 1 mln. gyventojų, taikosi nuo invazijos pradžios, tačiau didesnio masto niokojimų iki šiol buvo išvengta.

Rusija mėgina padidinti pajėgas – JK gynybos ministerija

Didėjant nuostoliams Ukrainoje, Rusijos ginkluotosios pajėgos mėgina didinti karių skaičių pasitelkdamos karo prievolininkus, kurie iš karinės tarnybos buvo atleisti nuo 2012 metų, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.

Atnaujintoje žvalgybinėje informacijoje, kuri sekmadienį buvo paskelbta socialiniame tinkle „Twitter“, ministerija taip pat nurodė, kad, mėgindamos „sutelkti didesnę kovinę galią“, Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat ieško norinčiųjų stoti į kariuomenę Padniestrėje – su Ukraina besiribojančiame separatistiniame Moldovos regione.

Šiame regione, kuris nėra pripažintas tarptautinės bendruomenės, Rusija yra dislokavusi apie 1,5 tūkst. karių.

EPA-ELTOS nuotr.

Šiaurės Korėja išplūdo „paliegusį“ J. Bideną

Šiaurės Korėja pavadino JAV prezidentą Joe Bidenas (Džo Baideną) „nukaršusiu seniu“, asmeniškai užsipuolusi JAV prezidentą po to, kai šis apkaltino Rusijos vadovą karo nusikaltimais Ukrainoje.

Tokia griežta kritika nuskambėjo po to, kai J. Bidenas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „karo nusikaltėliu“ ir paragino jį teisti dėl įtariamų žiaurumų prieš civilius gyventojus Bučoje.

„Naujausia istorija yra apie JAV vadovą, kuris blogai atsiliepė apie Rusijos prezidentą, pateikdamas nepagrįstus duomenis, – teigiama oficialios naujienų agentūros KCNA šeštadienį išplatintame komentare. – Tokias neapgalvotas pastabas gali išsakyti tik jankių palikuonys, meistriškai įvaldę agresiją ir sąmokslų kūrimą.“

Pareiškime J. Bidenas buvo apibūdintas kaip „prezidentas, garsėjantis nuolatiniais riktais“, tačiau jo vardas nepaminėtas.

„Galima daryti išvadą, kad problema susijusi su jo intelektiniais gebėjimais ir kad jo neapgalvoti pasisakymai tėra nukaršusio senio neapdairumo demonstravimas, – rašoma šeštadienio vakarą paskelbtame komentare. – Niūri, regis, JAV ateitis su tokiu paliegusiu žmogumi valdžioje.“

Rusija kartu su Pekinu yra viena iš nedaugelio tarptautinių Šiaurės Korėjos draugų, todėl Šiaurės Korėja jau anksčiau yra atėjusi režimui į pagalbą.

Maskva ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad spaudimas branduolinį ginklą turinčiai Šiaurės Korėjai neturėtų būti didinamas, ir net yra prašiusi dėl humanitarinių priežasčių suteikti šaliai atokvėpį nuo tarptautinių sankcijų.

Pchenjanas taip pat stojo Maskvos pusėn kare su Ukraina ir apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos yra „pagrindinė krizės priežastis“.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida jau ne kartą yra asmeniškai užsipuolusi užsienio lyderius.

Prieš nominuojant J. Bideną prezidento rinkimuose, Pchenjanas jį pavadino „pasiutusiu šunimi“, kurį „reikia mirtinai sumušti lazda“.

Buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą ji yra pavadinusi „ išprotėjusiu JAV seniu“, o jo pirmtakus Baracką Obamą (Baraką Obamą) ir George'ą W. Bushą (Džordžą V. Bušą) – „beždžione“ ir „puspročiu“.

Pchenjanas yra užsipuolęs ir buvusią Pietų Korėjos prezidentę Park Geun-hye (Pak Gjunhė), kurią išvadino „ragana“ ir „klastinga prostitute“.

Prorusiškos akcijos sukėlė pasipiktinimą Vokietijoje

Nuo karo Ukrainoje pradžios Vokietijoje padažnėjo išpuolių prieš rusų bendruomenę – nuo dažais apipurkštų parduotuvių vitrinų iki įžeidimų gatvėje.

Dėl to kai kurie rusai surengė demonstracijų „prieš rusofobiją“, kurių metu visoje šalyje, turinčioje didžiausią rusų diasporą Europos Sąjungoje, buvo organizuotos automobilių kolonos.

Tačiau šios demonstracijos sukėlė priešišką reakciją, nes daugelis jas suprato kaip paramos Rusijos karinei agresijai Ukrainoje demonstravimą.

40 metų Christianas Freieris (Kristianas Frajeris), praėjusį savaitgalį padėjęs organizuoti 400 automobilių koloną Berlyne, kasdien sulaukia šimtų grasinimų nužudyti, taip pat sudegintų ir išniekintų lavonų nuotraukų. Taip pat buvo įsilaužta į jo automobilių remonto dirbtuvių interneto svetainę, o jo reitingai internete smarkiai krito.

„Mano gyvenimas yra pragaras“, – sakė Rusijos ir Vokietijos pilietybę turintis vyras.

Demonstracija iš esmės buvo taiki ir apolitiška, nors viena moteris buvo sulaikyta už tai, kad demonstravo raidę „Z“, tapusią Rusijos kariuomenės palaikymo simboliu, kuris Berlyne dabar yra uždraustas.

„Mano tikslas buvo tik protestuoti prieš kasdienę agresiją prieš rusus Vokietijoje“, – sakė Ch. Freieris, atsisakęs atsakyti į klausimus apie patį konfliktą.

Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, Vokietijos policijai oficialiai pranešta apie 383 prieš rusus ir 181 prieš ukrainiečius nukreiptą nusikaltimą.

Vokietijoje gyvena apie 1,2 mln. rusų ir 325 tūkst. ukrainiečių. Taip pat nuo karo Ukrainoje pradžios į Vokietiją atvyko daugiau kaip 316 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Gėdos paradas

„Visi karai yra siaubingi ir niekada negali būti pateisinami“, – sakė 50 metų Rene Hermannas (Renė Hermanas), taip pat padėjęs organizuoti protestą Berlyne.

Jis AFP sakė, kad „neturi jokios pozicijos“ dėl Ukrainos konflikto, tačiau socialiniame tinkle „TikTok“ veda tinklaraštį, turintį tūkstančius prenumeratorių. Jo paskyra neseniai buvo sustabdyta po to, kai jis ne kartą skleidė prokremlišką propagandą, įskaitant kaltinimus, kad Kyjivas imitavo žudynes „siekdamas manipuliuoti Vakarų mąstysena“.

„Dalyvavimo šiose demonstracijose motyvai yra labai įvairūs, – AFP agentūrai sakė Magdeburgo Otto von Guericke (Oto fon Giūrikės) universiteto sociologas ir Rusijos visuomenės ekspertas Jochenas Toepferis (Jochenas Tiopferis). – Jos buvo organizuotos kaip demonstracijos prieš diskriminaciją Vokietijoje. Tačiau tikrai buvo ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino gerbėjų, taip pat žmonių, kurie nebūtinai mėgsta Putiną, bet nenori, kad jų šalis būtų diskredituota, nepaisant vykstančio karo.“

Nors Berlyno demonstracija buvo vadinama apolitiška, Vokietijoje ji sukėlė pasipiktinimo bangą, o dienraštis „Bild“ ją pavadino „gėdos paradu“.

„Dėl Dievo meilės, kaip jūs galėjote leisti šią gėdos eiseną vidury Berlyno?“ – Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas paklausė Berlyno merės Franziskos Giffey (Franciskos Gifai).

Ši atsakė, kad supranta jo pyktį, bet negali bausti žmonių vien už tai, kad jie mojavo Rusijos vėliavomis.

Importuotas karas?

Praėjusią savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensė Feizer) pareiškė, kad saugumo institucijos „atidžiai stebi, kokiu mastu Vokietijoje kyla pavojus ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos piliečiams“.

„Turime būti labai atsargūs, kad šis karas nebūtų importuotas į mūsų visuomenę“, – pridūrė ji.

Pasak Berlyno laisvojo universiteto doktoranto Tobiaso Rupprechto (Tobijaso Ruprechto), tai mažai tikėtina.

„Dauguma čia gyvenančių rusų daug kritiškiau žiūri į konfliktą ir yra linkę būti daug labiau vakarietiški nei rusai Rusijoje“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė, jog „kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė rizika, kad Vokietijoje bus įvykdyta daugiau nusikaltimų šiame kontekste“.

Sekmadienį Vokietijoje buvo suplanuotos dar kelios prorusiškos demonstracijos, dėl kurių rusų organizacijos sulaukė pasmerkimo.

„Netoleruosime, kad keli diskriminacijos atvejai būtų naudojami kaip priedanga proputiniškiems propagandiniams renginiams“, – perspėjo Heseno žemės rusų kilmės asmenų draugija IDRH.

Maskva teigia sužlugdžiusi bandymą iš Mariupolio evakuoti bataliono „Azov“ vadus

Maskva šeštadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos apšaudė ukrainiečių laivą, kuriuo iš apgulto Mariupolio miesto mėgino evakuotis Ukrainos nacionalistinio bataliono „Azov“ vadai.

„Kyjivo režimas vis neatsisako bandymų iš Mariupolio evakuoti nacionalistinio bataliono „Azov“ vadus ir užsienio samdinius“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija.

Penktadienio naktį Rusijos pajėgos ėmė iš artilerijos pabūklų šaudyti į vieną ukrainiečių krovininį laivą, kai šis staiga pakeitė kursą ir mėgino pralaužti Mariupolio uosto blokadą.

Dėl artilerijos smūgio su Maltos vėliava plaukiojančiame laive „Apache“ kilo gaisras ir laivo įgula pranešė paklusianti Rusijos reikalavimams.

Maskva pranešė, kad įgulos nariai per apšaudymą nenukentėjo. Laivas ir jo įgula dabar yra lydimi į Rusijos pietinį Jeisko uostą.

Bataliono „Azov“ nariai kovoja su Rusijos pajėgomis apgultame Mariupolio mieste, esančiame Ukrainos pietryčiuose tarp Rusijos okupuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų Ukrainos rytuose.

 

 

V. Zelenskis: Rusijos agresija neapsiriboja vien Ukraina

Rusijos agresija yra nukreipta prieš visą Europą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad invazijos į Ukrainą sustabdymas yra būtinas visų demokratinių valstybių saugumui.

Vėlų šeštadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius V. Zelenskis sakė, kad Rusijos agresija „neturėjo apsiriboti vien Ukraina“ ir kad „visas Europos projektas yra Rusijos taikinys“.

„Todėl ne tik moralinė visų demokratijų, visų Europos jėgų, pareiga yra palaikyti Ukrainos taikos siekį, – sakė jis. – Iš tiesų tai yra kiekvienos civilizuotos valstybės gynybos strategija.“

Jis tai pareiškė civiliams prieš numatomą puolimą toliau bėgant iš rytinių šalies dalių, o gelbėtojams toliau ieškant išgyvenusiųjų viename šalies šiauriniame miestelyje, iš kurio pasitraukė Rusijos pajėgos.

Keletas Europos vadovų pasistengė pademonstruoti solidarumą su mūšių išvarginta šalimi.

Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, kas palaiko taiką Europoje, veiksmų reikia imtis nedelsiant.

V. Zelenskis padėkojo Didžiosios Britanijos ir Austrijos vadovams už jų šeštadieninį apsilankymą Kyjive ir pažadus toliau teikti paramą. Jis taip pat padėkojo Europos Komisijos pirmininkei ir Kanados ministrui pirmininkui už pasaulinę lėšų rinkimo akciją, kurios metu buvo surinkta daugiau kaip 10 mlrd. eurų iš savo namų pabėgusiems ukrainiečiams.

V. Zelenskis dar kartą paragino įvesti visišką embargą Rusijos naftai ir dujoms, kurias jis pavadino Rusijos „pasitikėjimo savimi ir nebaudžiamumo“ šaltiniu.

„Laisvė neturi laiko laukti, – sakė V. Zelenskis. – Kai tironija pradeda agresiją prieš viską, kas palaiko taiką Europoje, veiksmų reikia imtis nedelsiant.“

Praėjus daugiau nei šešioms savaitėms nuo invazijos pradžios, Rusija atitraukė savo karius iš šiaurinės šalies dalies aplink Kyjivą ir vėl sutelkė dėmesį į Donbaso regioną rytuose. Vakarų kariniai analitikai teigia, kad Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos kontroliuoja teritorija nuo Charkivo – antro didžiausio Ukrainos miesto – šiaurėje iki Chersono pietuose.

Tačiau, Vakarų vertinimais, kontrpuolimai kelia grėsmę Rusijos kontrolei Chersone, o Ukrainos pajėgos atremia Rusijos puolimus kitose Donbaso – daugiausia rusakalbių gyvenamo pramoninio regiono – vietose.

Po penktadienį įvykdyto raketinio smūgio, per kurį Kramatorsko traukinių stotyje, iš kurios tūkstančiai žmonių norėjo išvykti, žuvo mažiausiai 52 žmonės ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti, iš Rytų Ukrainos evakuojami civiliai.

Ukrainos valdžios institucijos paragino civilius išvykti prieš artėjantį Rusijos pajėgų puolimą rytuose. Šeštadienį iš Kramatorsko nevažiuojant traukiniams, panikuojantys gyventojai sėdo į autobusus arba ieškojo kitų būdų išvykti, baimindamiesi nesiliaujančių Rusijos puolimų ir okupacijos, dėl kurių kituose miestuose trūksta maisto, naikinami pastatai ir žūsta žmonės.

„Tai buvo siaubinga. Siaubas, siaubas, – britų televizijai „Sky“ apie išpuolį traukinių stotyje pasakojo vienas gyventojas. – Neduok Dieve dar kartą tai išgyventi. Ne, aš nenoriu to patirti.“

Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė sako, kad Kramatorsko ir kitų Donbaso vietovių gyventojai gali evakuotis per kitas traukinių stotis. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad šeštadienį planuojama atverti 10 evakuacijos koridorių.

V. Zelenskis traukinių stoties apšaudymą pavadino naujausiu Rusijos pajėgų karo nusikaltimų pavyzdžiu ir sakė, kad jis turėtų paskatinti Vakarus labiau stengtis padėti jo šaliai apsiginti.

Rusija neigia atsakomybę ir kaltina Ukrainos kariuomenę apšaudžius stotį, kad kaltę dėl civilių aukų suverstų Maskvai. Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai išsamiai apibūdino raketos trajektoriją ir Ukrainos karių pozicijas, kad paremtų šį argumentą.

Generolas majoras Igoris Konašenkovas teigė, kad Ukrainos saugumo tarnybos surengė „cinišką inscenizuotą“ žiniasklaidos operaciją Irpinėje – kitame netoli Kijevo esančiame miestelyje, kurios tikslas buvo dėl civilių gyventojų aukų melagingai apkaltinti Rusijos pajėgas ir, pasak jo, inscenizuoti netikros Rusijos žvalgybos komandos, kuri ketino nužudyti liudininkus, likvidavimą. Šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Vakarų ekspertai ir Ukrainos valdžios institucijos primygtinai tvirtina, kad stotį atakavo Rusija. Ant raketos likučių buvo užrašas rusų kalba „už vaikus“. Ši frazė tarsi rodė, kad raketa buvo pasiųsta siekiant atkeršyti už vaikų netektį ar pavergimą, nors tiksli jos prasmė liko neaiški.

Ukrainos valdžios institucijos stengėsi identifikuoti aukas ir užfiksuoti galimus karo nusikaltimus šiaurėje. Netoli Kyjivo esančios Bučos, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo buvo rasta akivaizdžių civilių žudynių įrodymų, meras sakė, kad paieškos grupės kiemuose, parkuose ir miesto aikštėse vis dar randa iš arti nušautų žmonių kūnų.

Pasak Ukrainos generalinio prokuroro, penktadienį iš masinės kapavietės netoli bažnyčios darbininkai iškasė 67 lavonus. Rusija melagingai tvirtina, kad įvykiai Bučoje buvo inscenizuoti.

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai ne kartą apkaltino Rusijos pajėgas dėl įvykdytų žiaurumų. Iš viso šalyje jau žuvo 176 vaikai, o dar 324 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ griežtai saugomame prezidentiniame komplekse, V. Zelenskis sakė, kad yra pasiryžęs derėtis dėl diplomatinės karo pabaigos, nors Rusija „kankina“ Ukrainą. Jis taip pat pripažino, kad taika greičiausiai nebus pasiekta greitai. Kol kas derybose nedalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ar kiti aukščiausi pareigūnai.

„Mes privalome kovoti, bet kovoti už gyvenimą. Negalima kovoti už dulkes, kai nieko nėra ir nėra žmonių. Todėl svarbu sustabdyti šį karą“, – sakė jis.

Mes privalome kovoti, bet kovoti už gyvenimą. Negalima kovoti už dulkes, kai nieko nėra ir nėra žmonių. Todėl svarbu sustabdyti šį karą.

Ukrainos valdžios institucijos sako, jog manoma, kad bus rasta ir daugiau masinių kapaviečių, kai bus pasiektas pietinis Mariupolio uostamiestis, kuris taip pat yra Donbase ir kuriame jau mėnesį trunka blokada bei vyksta intensyvūs mūšiai. Šio miesto padėtis prie Azovo jūros yra labai svarbi, Rusijai siekiant užsitikrinti sausumos kelią į prieš aštuonerius metus Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį.

Ukrainos pareigūnai beveik kasdien prašo Vakarų valstybių siųsti daugiau ginklų ir dar labiau bausti Maskvą sankcijomis, įskaitant Rusijos bankų pašalinimą iš pasaulinės finansų sistemos ir visišką ES embargą Rusijos dujoms ir naftai.

Interviu AP V. Zelenskis atkreipė dėmesį į padidėjusią paramą, tačiau išreiškė nusivylimą, kai buvo paklaustas, ar ginklų ir įrangos, kuriuos Ukraina gavo iš Vakarų, pakanka karo baigčiai pakeisti.

„Dar ne, – sakė jis ir angliškai pridūrė, kad dar labiau pabrėžtų. – Žinoma, to nepakanka.“

Prokurorė: Kyjivo regione rasta per 1200 kūnų

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį pranešė, kad regione aplink sostinę Kyjivą iki šiol aptikti 1222 kūnai.

„Iš tiesų iki šio ryto mes vien tik Kyjivo regione aptikome 1222 mirusius žmones“, – per interviu britų televizijai „Sky News“ sakė ji.

V. Zelenskis susitiko su Austrijos kancleriu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Kyjive susitiko su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu, informuoja dpa.

V. Zelenskis sako siekiąs taikos derybų su Maskva, nepaisant to, kad paaiškėjo Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai.

„Deja, tuo pačiu metu mes regime pasiruošimą svarbiam, o kai kurie sako lemiamam, mūšiui mūsų šalies rytuose“, – Ukrainos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Austrijos kancleriu.

Nors stebimas Rusijos pajėgų sukoncentravimas Ukrainos rytuose ir pietuose, Ukraina bent jau šiuo metu vis tiek pasiruošusi derėtis su Rusija.

V. Zelenksis dėkojo K. Nehammeriui už apsilankymą Kyjive, teigdamas, kad Europos lyderių vizitai yra puikus paramos ženklas ne vien žodžiais.

Politikai taip pat aptarė Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą. Austrijos kancleris pareiškė paramą „aiškiai Ukrainos narystės perspektyvai kaip įmanoma greičiau“.

Šeštadienį Kyjive lankėsi ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, o penktadienį – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė naują interneto svetainę, kurioje galima pranešti apie Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus. Tikimasi, kad tai padės įvykdyti teisingumą ir kad kaltieji bus nubausti. Šiame puslapyje pateikiami vaizdai ir liudininkų pranešimai apie Rusijos pajėgų įvykdytas civilių žudynes, kankinimus ir prievartavimus.

Nuo karo pradžios beveik 4,5 milijono iš 44 mln. Ukrainos gyventojų pasitraukė iš gimtosios šalies. Austrijoje užregistruota apie 51 000 ukrainiečių pabėgėlių, daugiausiai moterų ir vaikų.

EPA-ELTOS nuotr.

Jungtinės Tautos: pabėgėlių iš Ukrainos – daugiau nei 4,5 mln.

Iš Ukrainos dėl karo jau pasitraukė daugiau nei 4,5 mln. gyventojų, apie tai paskelbė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), informuoja dpa.

Ženevoje įsikūrusios Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, 4 503 954 gyventojai išvyko iš Ukrainos po to, kai vasario 24 d. ją užpuolė Rusija.

Apie 2,59 mln. ukrainiečių pasitraukė į kaimyninę Lenkiją – daugiausiai nei į bet kurią kitą šalį. Daugiau nei 686 tūkst. išvyko į Rumuniją, o 419 000 – į Vengriją.

JT pabėgėlių agentūra teigia, kad dalis žmonių, pasiekusių šias valstybes, keliavo toliau į kitas Europos šalis, kuriose nebuvo užregistruoti po atvykimo. Be to, nežinoma, kiek žmonių galėjo grįžti į Ukrainą.

Ukraina nori įsigyti vokiškų šarvuočių

Ukraina norėtų įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.

Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle“.

Iš pradžių „Rheinmetall“ siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder“, o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija. Ministerija nevertino šių šarvuočių būklės ar jų priežiūros ir remonto poreikio.

Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.

Berlyno poziciją sukritikavo Ukrainos ambasadorius Andrejus Melnikas. Laikraščiui „Bild am Sonntag“ jis sakė, kad bus skandalinga, jeigu paaiškės, kad Vokietijos gynybos ministerija netikrino karinės technikos būklės. Jis taip pat apgailestavo, kad Berlynas neskuba, nors Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta jau pusantro mėnesio.

Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlė Kyjivui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei. Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.

Ukraina: Rusijos pajėgos iš Černobylio AE pavogė radioaktyvių medžiagų

Už Černobylio apsauginę zoną atsakinga Ukrainos valstybinė agentūra paskelbė, kad Černobylio atominę elektrinę (AE) okupavę Rusijos kariai atsitraukdami pavogė pavojingas radioaktyvias medžiagas iš tyrimų laboratorijos, o jas pavogę asmenys nuo radiacijos gali mirti, praneša AFP.

Rusijos kariuomenė Černobylio AE užėmė pirmąją karo dieną, vasario 24 d., o iš itin radioaktyvios vietovės pasitraukė po mėnesio – kovo 31 d.

Ukrainos valstybinė agentūra, atsakinga už Černobylio apsauginę zoną, feisbuke pranešė, kad rusų kariai apiplėšė dvi laboratorijas. Anot jos, rusai pateko į valstybinės specializuotos įmonės „Ekocentr“ saugyklą ir pavogė 133 vienetus itin radioaktyvių medžiagų.

„Net ir mažas jų kiekis gali būti mirtinai pavojingas elgiantis neprofesionaliai“, – paskelbė agentūra.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka sakė, kad prie Černobylio dislokuoti ir apkasus išsikasę kariai per mėnesį gavo šokiruojamą radiacijos dozę ir kai kuriems gyventi liko ne daugiau nei metai.

Maskvos patriarchas Kirilas ragina rusus „susivienyti prieš priešus“

Rusijos stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, sekmadienį paragino rusus susivienyti kovai prieš Maskvos „išorinius ir vidinius priešus“, skelbia AFP.

„Tepadeda mums Dievas susivienyti šiuo sunkiu mūsų tėvynei metu, taip pat (susivienyti) ir aplink valdžią. O valdžiai – jausti atsakomybę už savo liaudį, nuolankiai jai tarnauti, net jeigu teks paaukoti savo gyvybę“, – sakė jis sekmadienio pamoksle.

Anot jo, tik tada „liaudis bus iš tiesų solidari ir sugebės pasipriešinti vidaus ir išorės priešams“.

150 mln. sekėjų turinčios Rusijos stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas savo pamoksluose nuolat pritaria Kremliaus karui Ukrainoje.

Vasarį jis kalbėjo apie „kovą su blogio jėgomis, kurios priešinasi Rusijos ir Ukrainos vienybei“.

Tuo metu popiežius Pranciškus sekmadienį ragino Maskvą ir Kyjivą sudaryti „Velykų paliaubas“ ir derėtis dėl taikos.

2 tūkst. karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrų neleista išvykti iš Ukrainos

Nuo karo su Rusija pradžios Ukrainos pasieniečiai neleido 2 200 karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrų išvykti iš šalies, informuoja naujienų agentūra dpa.

Iš Ukrainos bėga šimtai tūkstančių moterų su vaikais, tačiau vyrams išvykti neleidžiama nes jų pareiga – ginti tėvynę. Kai kurie iš šalies išvykti norėję vyrai bandė papirkti pareigūnus arba turėjo suklastotus dokumentus.

Dėl tokių bandymų bėgti buvo keli incidentai Karpatuose, įskaitant pasienį su Rumunija, kai žmonės nušalo galūnes. Sienos apsaugos tarnyba taip pat paskelbė, kad ant vandens telkinių krantų pasienyje neseniai buvo rasti mirę vyrai.

Be to, Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Austrijos sostinėje Vienoje nufotografuotas buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, 59 metų Oleksandras Tupickis. Ukraina paskelbė nubausianti iš šalies pabėgusius karinei tarnybai tinkamus vyrus.

Austrijos kancleris susitiks su V. Putinu

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša AFP.

„Jis ten vyks, kad paskatintų dialogą. Apie vizitą informuotas Berlynas, Briuselis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – sakė kanclerio atstovas spaudai.

Šeštadienį K. Nehammeris lankėsi Kyjive ir ten susitiko su V. Zelenskiu.

Kanclerio atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad K. Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis susitiksiantis su V. Putinu po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.

Austrijos vyriausybės vadovas iškels Rusijos karo nusikaltimų Bučoje klausimą. Šiame mieste netoli Kyjivo jis lankėsi šeštadienį. Pasitraukus Rusijos pajėgoms ten prieš savaitę buvo rasta daugybė civilių žmonių palaikų, o naujienos apie žudynes šokiravo pasaulį. Maskva neigia savo kaltę dėl karo nusikaltimų.

Sekmadienį K. Nehammeris grįžo į Vieną, o jo atstovas spaudai sako, kad neutraliai Austrijai svarbu remti Ukrainą politiniu ir humanitariniu aspektu.

Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO. Šalis pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir šią savaitę išsiuntė keturis rusų diplomatus.

Šveicarija įšaldė dar 2 mlrd. eurų vertės Rusijos turto

Šveicarijos valdžios institucijos per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar beveik 2 mlrd. frankų (2 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto. Dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei agresorei užblokuoto turto Šveicarijoje bendra vertė perkopė 7,5 mlrd. frankų (7,4 mlrd. eurų), agentūrai „Bloomberg“ pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) pareigūno, už sankcijų Rusijai vykdymą atsakingo Erwino Bollingerio (Ervino Bolingerio) žodžiais, per šį laikotarpį Šveicarijoje įšaldyto Rusijos turto vertė padidėjo 30 proc., o tai rodo, kad dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos veikia.

Šį Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą sudaro lėšos sąskaitose ir bankuose laikomi grynieji pinigai bei kitos vertybės, meno kūriniai, nekilnojamas turtas turistiniuose Šveicarijos regionuose.

Pasak SECO atstovo, šis turtas įšaldytas, bet nekonfiskuotas ir lieka atitinkamo asmens nuosavybe, nes Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo konfiskavimui tokiais atvejais.

E. Bollingeris pridūrė, kad paminėta suma gali toliau didėti, nes atitinkami tyrimai tęsiami.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) praėjusio mėnesio antroje pusėje skelbė paskaičiavusi, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Alpių valstybė, kuri yra labai populiari tarp turtingų rusų, vasario 28-ąją – praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, nepaisydama savo tradicinio neutralumo.

Slovakija gali parduoti Ukrainai savaeigių haubicų

Ukraina derasi su Slovakija dėl savaeigių haubicų „Zuzana“ įsigijimo, paskelbė naujienų agentūra dpa.

Apie tai Slovakijos transliuotojui RTVS sakė šios šalies gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

Slovakijoje gaminamos haubicos apginkluotos 155 mm pabūklu. Abiejų valstybių atstovai taip pat tariasi dėl apgadintų Ukrainos tankų T-72 remonto Slovakijoje.

Taip pat būta svarstymų, kad kaimyninė šalis galėtų Ukrainai perduoti naikintuvus MIG-29, bet Slovakijos vidaus reikalų ministras Romanas Mikulecas televizija TA3 sakė, kad šiuo metu apie tai nediskutuojama.

Tuo metu gynybos ministras minėjo, kad tampa vis sudėtingiau eksploatuoti Tarybų Sąjungoje sukurtus lėktuvus nes rusų technikai grįžta į Rusiją.

Be to, neseniai Slovakija Ukrainai perdavė savo turėtas oro gynybos sistemas S-300.

JK gali įvesti sankcijas karo nusikaltimais įtariamiems rusų karininkams ir kareiviams

Jungtinė Karalystė gali paskelbti sankcijas rusų generolams ir kareiviams, kurie įtariami karo nusikaltimais Ukrainoje, informuoja dpa.

Viešosios tvarkos palaikymo ir kovos su nusikalstamumu ministras Kitas Malthouse‘as televizijai „Sky News“ sakė, kad Jungtinė Karalystė pasiryžusi įvesti sankcijas kariams, vadovaujantiems generolams ir kitiems prie karo nusikaltimų prisidėjusiems asmenims. Ministras teigia, kad taip būtų įvertintas šių asmenų vaidmuo siaubingame demokratiškos valstybės užpuolime.

„Ukrainiečius jų kovoje remiame kiek tik galime. Tą patį darysime ir tam, kad atsakomybėn būtų patraukti iš tikrųjų siaubingus nusikaltimus šiuo baisiu metu įvykdę asmenis“, – sakė jis.

Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive lankėsi Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, kuris pareiškė, kad karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiems laikams susigadino reputaciją.

B. Johnsonas taip pat žadėjo, kad Vakarai tieks tiek ginklų, kiek reikia, kad Rusija niekada nebeįsiveržtų į Ukrainą.