Prieš trejus metus Irako mieste Mosule iš sakyklos paskelbtas kalifatas – sudraskytas į skutus, o Abu Bakro al-Baghdadi, kuris skelbiamas žuvusiu, vadovautos grupuotės likučiai – kažkur dykumoje.

Po devynis mėnesius trukusių mūšių Irako saugumo pajėgos Mosule pagaliau kontroliuoja abu Tigro upės krantus, o šalies ministras pirmininkas Haideras al-Abadi pasveikino tautiečius su pergale prieš grupuotę „Islamo valstybė“ (IS) šiame antrame pagal dydį Irako mieste, savo komentarą portale cnn.com pradeda žurnalistas Timas Listeris.

Sirijos mieste Rakoje gausiai amerikiečių remiamos (tiek sausumoje, tiek iš oro) sukilėlių pajėgos privertė „Islamo valstybės“ kovotojus atsitraukti į savo betrupantį anklavą. Nuožmiais aviacijos smūgiais, nukreiptais prieš IS pajamų generavimo šaltinius, visų pirma – naftą, ir prieš jos lyderius, buvo reikšmingai pakirstas grupuotės pajėgumas burti ir organizuoti kovotojus.

Tačiau „Islamo valstybė“ šiai dienai ruošėsi. Vos paėmusi Mosulą savo žinion 2014-ųjų birželį, ji nedelsdama pradėjo stiprinti savo pozicijas, suvokdama, kad lemtingas mūšis su Irako pajėgomis vis tiek anksčiau ar vėliau įvyks. Iškilusi iš pogrindinio judėjimo, organizuoto sunitiškosiose Irako salelėse, ši grupuotė dar mėgins prisikelti, įsitikinęs autorius.

Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, pagrindiniai judėjimo vadeivos slapstosi Eufrato upės slėnyje, palei rytinės Sirijos dalies Deir Ezoro miestą – paskutinę teritoriją, kurioje grupuotė vis dar matoma.

Kova nesiliaus

Prieš žūdamas per oro antskrydį praėjusiais metais, tuometis IS atstovas Abu Mohammedas al-Adnani tikino, kad nesėkmės Mosule ir Rakoje anaiptol nereikštų „Islamo valstybės“ gyvavimo pabaigos. „Ne – pralaimima tik tada, kai nebėra vilties ir noro kovoti“, – anuomet sakė jis.

Nepaisant, kad grupuotės kontroliuojama teritorija gerokai sumažėjo, o organizacinė struktūra – smarkiai pažeista, jos ideologija tebėra gyva. Didžioji dauguma tų, kuriems teko tiesiogiai patirti, ką reiškia IS valdymas, prisimena vien tik siaubą ir kančias. Tačiau daliai sunitų tiek Irako, tiek Sirijos pusėje, kurių pasaulėžiūroje šiitai ir „kryžiuočiai“ yra ir per amžius bus priešai, kova nesiliaus, mano T. Listeris.

Kita vertus, „Islamo valstybės“ būklei prastėjant, atsiranda tikimybė, kad kai kurie IS kovotojai galbūt nuspręs prisišlieti prie kitų grupuočių. Sirijoje iš tokių visų pirma paminėtina buvusi „Al Qaedos“ atšaka „Jabhat Fateh al Sham“. Vis dėlto, autoriaus teigimu, tarp šiųdviejų grupuočių jau kurį laiką vyrauja ryški priešprieša, todėl, jei ir atsiras likusios IS hierarchijos figūrų, kurios ryžtųsi tokiam žingsniui, daug jų nebus. Irake IS kovotojai turi itin mažai alternatyvų, mat grupuotė nevengia sistemiškai susiremti su regione veikiančiais varžovais.

Kokią taktiką pasirinks IS kovotojai?

T. Listerio nuomone, „Islamo valstybės“ nesėkmės grupuotei „Al Qaeda“ atveria galimybes Irake, Sirijoje ir kitur. Antai terorizmo ekspertas Bruce`as Hoffmanas daro prielaidą, kad kai kuriems kovotojams gali atrodyti, jog vienintelė galimybė tęsti pradėtą kovą – tai prisijungti prie „Al Qaedos“. Pažymėtina, kad IS šaknys siekia pastarosios irakiškąją „franšizę“, dabar jau nebeegzistuojančią „Al Qaedą Irake“ (AQI).

Pasak jo, įvardyti, kiek kovotojų dabar galėtų būti likę regione, labai sunku. Tačiau, atsižvelgiant į Mosule, Rakoje ir aplink Palmyrą grupuotės patirtus nuostolius, tikėtina, kad jų turėtų būti gerokai mažiau negu 15 tūkstančių – būtent tokį skaičių 2016-ųjų pabaigoje minėjo koalicijos atstovai. Iš užsienio į Šventąją Žemę pastaruoju metu prasmukusių kovotojų, palyginti su ankstesniais metais, – vienetai.

T. Listerio manymu, labiausiai Vakarus turėtų jaudinti tai, kad šie iš užsienio atvykstantys kovotojai, pabuvoję žlugusio kalifato gedinčiame Irake ar Sirijoje, gali grįžti ten, iš kur atvykę, ir imtis „vienišų vilkų“ veikimo taktikos – arba mėginti verbuoti naujus kovotojus ir plėtoti pogrindinius tinklus.

Pakaks vos keliems individams įveikti Viduržemio jūrą, ir kuriam nors Europos miestui iškils nauja pražūtingo išpuolio grėsmė. Ir nors migrantų srautus iš rytinės Viduržemio jūros pakrantės regiono pavyko gerokai pažaboti, srautas iš Libijos, kurioje IS vis dar veikia, deja, padidėjo. Į Italiją per pirmąjį šių metų pusmetį atvyko 85 tūkst. pabėgėlių – beveik 20 proc. daugiau negu per pirmuosius šešis praėjusių metų mėnesius.

Maža to, nežinoma, kiek IS kovotojų jau yra atvykę į Europą su užduotimi kalifatui žlugus tęsti kovą. T. Listeris spėja, kad pažeidžiamiausia šioje situacijoje gali būti Turkija – ji yra ne tik geografiškai artima Sirijos ir Irako kaimynė – ja IS naudojasi ir kaip logistine baze.

„Islamo valstybės“ poveikis

Turbūt labiausiai neprognozuojami iš tų, kurie formuoja naująją IS versiją, yra virtualieji – internetu radikalizavęsi – grupuotės sekėjai. Jų sukaupta neapykanta bet kada gali prasiveržti smurtu.

Šiai kategorijai priskirtini du JAV įvykdyti mirtini išpuoliai – Orlando ir San Bernardino. Toks buvo ir Nicoje pernai surengtas išpuolis. Čia pat paminėtini ir keli įvairiose kitose Europos vietose IS sekėjų surengti mažesnio kalibro išpuoliai.

Kaip teigia straipsnio autorius, visus šiuos išpuolius įvykdė su „Islamo valstybės“ ideologija menkai tesusipažinę asmenys, neturintys tiesioginio ryšio su grupuotės vadeivomis, tačiau užvaldyti didelių asmeninių nuoskaudų. Visgi tai nesutrukdė grupuotei šių išpuolių vykdytojų paskelbti „kalifato kariais“.

T. Listerio įsitikinimu, tokie asmenys, kuriems radikalizuotis pakanka to, ką jie girdi ir ką mato, pavojų kelia nuolat. Paprastai jie turi vos kelis bendrus – arba apskritai jų neturi. Įkvėpimo jie semiasi iš socialinėje žiniasklaidoje skelbiamų pamokslų ir paskaitų. Pavyzdžiui, Anwaras al-Awlaki, net ir po mirties, išliko įkvėpimo šaltinis daugiau kaip tuzinui scenarijų Vakaruose.

IS įrodė puikiai gebanti pasinaudoti fanatizmo keliama įtampa ir priversti ištisas bendruomenes vykdyti jos valią. Grupuotė tuo tebeužsiima Irako Dijalos muchafazoje, tiesa, ji nuo Mosulo – toli.

Jei „Islamo valstybė“ Mosule nebeatgims, Irako vyriausybė turės imtis aiškių valdysenos sureguliavimo priemonių ir pradėti masinius miesto atstatymo darbus. Deja, nė vienoje iš šių sričių ji nepasižymi didele patirtimi. Nėra sutarto miesto valdymo plano, o Mosulo sunitų bendruomenė dabar priversta nerimauti dėl kiekviename žingsnyje ją stebinčių vadinamųjų šiitų Liaudies mobilizacijos dalinių.

IS vėliava Rakoje, Mosule ir kai kuriuose taškuose tarp jų – nuplėšta. Tačiau, pasak T. Listerio, jos gebėjimas kelti siaubą, pavergti vyriausybės kontrolės stokojančias teritorijas ir „įdarbinti“ etninę ir religinę nesantaiką kurstantį pyktį – daugiau nei gyvas.