Saulius Mikoliūnas ruošiasi paskutinį kartą įžengti į aikštę kaip profesionalus futbolininkas – ilgametis Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas nusprendė padėti tašką savo karjeroje.

Žaidimu nepersisotino

Lapkričio 12-ąją vilniečiai namuose žais paskutines šį sezoną A lygos čempionato rungtynes su Alytaus „Dainava“.

Tai bus 39-erių S. Mikoliūno atsisveikinimo su profesionaliu futbolu mačas.

„Natūralu, kad ateina toks metas. Kad ir koks kovingas esu, bet laikas yra neįveikiamas. Jis suvystė mane kaip smauglys ir galiausiai nugalėjo. Šiemet tai pajaučiau savo sveikata: buvo mikrotraumų, sunkiau atsigavau. Tai ženklas, kad gražų futbolo etapą reikia baigti. Tai darau būdamas visiškai ramus, nes pats jaučiu, kiek man metų, kiek praleista futbole. Jaučiu, kad atidaviau viską, ką galėjau, kad kito kelio nėra“, – kalbėjo S. Mikoliūnas.

Profesionalų futbole praleidęs daugiau nei 20 metų, Saulius teigė, kad žaidimu nepersisotino.

„Futbolas – mano širdyje. Tikiuosi, žmona nesupyks, bet futbolas – mano antra meilė. Kai žaidi, ta aistra veža į priekį. Kol turėjau sveikatos, kol kūnas galėjo konkuruoti – tol ir žaidžiau“, – sakė S. Mikoliūnas.

Sunki trauma nepalaužė

Per savo karjerą iš Vilniaus kilęs futbolininkas yra atstovavęs Lietuvos, Škotijos, Ukrainos, Baltarusijos klubams.

Kad ir koks kovingas esu, bet laikas – neįveikiamas. Jis suvystė mane kaip smauglys ir galiausiai nugalėjo.

S. Mikoliūnas vilkėjo Vilniaus „Šviesos“, Panevėžio „Ekrano“, FBK „Kaunas“, Edinburgo „Hearts“, Kyjivo „Arsenal“, „Sevastopol“, Soligorsko „Šachtior“ marškinėlius.

Į Lietuvą sugrįžo 2016-aisiais, kai pasirašė sutartį su „Žalgiriu“. Antrą sezoną sostinėje patirta sunki trauma nepalaužė žaidėjo, netgi atvirkščiai.

Šis sezonas S. Mikoliūnui žalgiriečių gretose – aštuntas.

„Tiek ilgai žaisti tikrai nesitikėjau. Būdamas jaunas galvojau, kad profesionalų futbolą žaisiu iki 36-erių, bet taip susiklostė, kad 33-ejų patyriau kryžminių raiščių traumą. Septyni mėnesiai be futbolo sukėlė begalinę aistrą grįžti į aikštę, o vėliau – norą vėl tapti čempionu. Su „Žalgiriu“ iki to keliavome trejus metus. Kūnas neprieštaravo, dar nenusileidau jaunimui. Mintis buvo tokia: kol būsiu konkurencingas, tol žaisiu“, – prisiminė S. Mikoliūnas.

Pabaigtuvėms – 13 minučių

Pernai vilnietis sužaidė savo 100-ąsias rungtynes Lietuvos rinktinėje, o su „Žalgiriu“ pateko į Europos futbolo Konferencijų lygos turnyro pagrindinį grupių etapą.

„Aukščiausias tikslas buvo sužaisti Čempionų lygos grupių etape. Deja, svajonė liko neįgyvendinta, – pripažino S. Mikoliūnas. – Nuostabūs prisiminimai liko iš Škotijos, kur pirmą kartą paragavau legionieriaus duonos. Ten jaunam žaidėjui pilni stadionai – nereali patirtis. Vėliau – Ukraina, aukšto lygio čempionatas. Pastarieji metai namuose – patys laimingiausi“, – teigė S. Mikoliūnas.

Kaip vieną didžiausių nusivylimų jis įvardijo „Žalgirio“ apmaudžiai pralaimėtas 2016 m. Čempionų lygos atrankos rungtynes ekipai „Astana“ Kazachstane, o įsimintiniausia sėkme – 2022-ųjų pasiekimus ir 2020 m. A lygos atomazgą, kai po trijų sezonų pertraukos pavyko iškovoti čempionų titulą.

Per atsisveikinimo mačą S. Mikoliūnas planuoja žaisti bent 13 minučių (tokiu skaičiumi pažymėti jo sportiniai „Žalgirio“ marškinėliai – red. past). Simboliška, kad tai bus rungtynės su „Dainava“ – komanda iš Dzūkijos regiono, iš kurio kilę Sauliaus tėvai.

Koks bus kitas žingsnis baigus žaidėjo karjerą?

„Laikas parodys, bet nenorėčiau nutolti nuo futbolo“, – reziumavo S. Mikoliūnas.