Metų sandūroje skaičius 12 – ne vien magiškas laiko tėkmės liudininkas, bet ir simboliniai džiugius, graudžius ar prieštaringus faktus, reiškinius, asmenybes aprėpiančio metraščio puslapiai. Ne išimtis – 2016-ųjų Lietuvos sportas.

Su dopingo šešėliu

1. Pirmą kartą per Lietuvos sporto istoriją Metų sportininku išrinktas atletas, anksčiau baustas už dopingą.

Tarp trijų pagrindinių nominantų buvo sunkiaatlečiai Aurimas Didžbalis ir Žygimantas Stanulis bei kanojininkas Henrikas Žustautas.

Lietuvos sporto apdovanojimų tarybos, kurią sudarė šalies Tautinio olimpinio komiteto, Sporto federacijų sąjungos, Sporto žurnalistų federacijos ir Parolimpinio komiteto atstovai, sprendimu Metų sportininku pripažintas Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtojas A.Didžbalis.

Vieną ketvirtadalį galutinio balso lėmė ir sporto mėgėjų nuomonė.

Aurimas Didžbalis, Reuters nuotr.

A.Didžbalis dopingo medžiotojams buvo įkliuvęs 2012-ųjų liepą. Jo organizme aptikta dehidrochlormetiltestosterono, auginančio raumenų masę, pagreitinančio jėgų sugrąžinimą po didelių krūvių. Be to, šis anabolinis steroidas pasižymi ypatinga savybe – pasislepia organizme ir, tiriant mėginius, kartais gali prasprūsti pro laborantų akis.

A.Didžbalis buvo diskvalifikuotas dvejiems metams, iš jo atimtas Europos čempionate iškovotas sidabro medalis, atletas negalėjo dalyvauti Londono olimpiadoje.

"Nei aš, nei treneris Bronislovas Vyšniauskas nesuprato, kas galėjo atsitikti. Visi rinktinės nariai Europos čempionatui rengėsi vienodomis sąlygomis. Mano sąžinė švari, – tąkart interviu "Kauno dienai" sakė A.Didžbalis. – Kelios dienos po siaubingos naujienos buvo labai sunkios, užplūdo ir ypač niūrios mintys. Tačiau teisingai sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Pagalvojau: kodėl turėčiau iškelti baltą vėliavą? Didžioji dauguma artimųjų mane palaikė – giminaičiai, treneriai, draugai. Buvo ir kitokių atvejų, tačiau tai tik atsijojo grūdus nuo pelų. Trokštu nutildyti kritikus."

Sunkiaatletis reabilitavosi, 2014-aisiais pasaulio čempionate iškovojęs bronzos medalį, 2015-aisiais Europos čempionate – aukso, galiausiai šiemet olimpinėse žaidynėse – bronzos.

1992-aisiais Metų sportininku buvo išrinktas olimpinis čempionas Romas Ubartas, tačiau disko metikas į dopingo skandalą įklimpo vėliau – 1993 m. po pasaulio lengvosios atletikos čempionato.

Debiutanto paraiška

2. Rio de Žaneiro parolimpiadoje Kaunui atstovavo du sportininkai – Lietuvos sporto universiteto doc. dr. Kęstutis Skučas (dalyvavo disko metimo bei vežimėlių neįgaliesiems lenktynėse) ir Kovo 11-osios gimnazijos moksleivis plaukikas Edgaras Matakas.

K.Skučas – vienas labiausiai patyrusių mūsų šalies parolimpiečių, 2004 m. žaidynių vicečempionas. Trenerio Ramūno Leono auklėtiniui E.Matakui startas parolimpiadoje buvo debiutinis.

Kauniečiai Rio de Žaneire medalių neiškovojo, tačiau pagerino asmeninius ir nacionalinius rekordus.

"Lietuvoje neįgaliųjų sportas finansiškai nėra lepinamas. Sakoma: pirmiau rodyk rezultatą, po to pagalvosime apie pinigus. Mažai kam įdomu, kokiomis priemonėmis tų pergalių pasieksi. Tokia tendencija vyrauja daugelį metų ir nesikeičia. Daug kas laikosi ant entuziastų, kurie aukoja savo laiką už minimalų atlygį, pečių. O proveržio labai norėtųsi, juo labiau kad rinktinę papildė perspektyvus jaunimas", – svarstė K.Skučas.

"Edgaras treniruojasi vos dvejus metus, dirba kasdien ir daug. Silpni į tokias žaidynes nepatenka. Pagal amžių Edgaro laukia dar mažiausiai trys parolimpiados", – apie E.Matako perspektyvą kalbėjo treneris R.Leonas.

Trigubas triumfas

3. Geriausia 2016-ųjų Lietuvos kiokušin karatė kovotoja kaunietė Inga Mikštaitė šiemet laimėjo net trijų Europos čempionatų aukso medalius.

Kauno klubo "Kariai" įkūrėjo ir trenerio Gedimino Varkalos auklėtinė I.Mikštaitė gegužę triumfavo Tbilisyje (Gruzija) surengtame Europos čempionate pagal naujas Pasaulio karatė organizacijos (WKO) taisykles, birželį – Belgrade (Serbija) įvykusiame Kiokušin pasaulio sąjungos (KWU) Europos čempionate, galiausiai lapkritį – Sofijoje (Bulgarija), Europos kiokušin karatė organizacijos (EKO) absoliučios svorio kategorijos čempionate.

"Kai stoviu ant nugalėtojų pakylos, aukštyn keliama Lietuvos vėliava ir girdžiu himną, jausmas žodžiais sunkiai nusakomas. Tai galima palyginti su širdyje grojančiu dievišku orkestru, – viename interviu sakė I.Mikštaitė. – Žengdama ant tatamio vis dar jaučiu azartą. Kol rezultatai geri, tol kovosiu."

Už medalius – BMW

4. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo keturis medalius.

Tris iš jų parvežė irkluotojai: sidabrą – Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris, bronzą – Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė bei Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.

Trečiąją vietą užėmė ir sunkiaatletis A.Didžbalis.

Vyriausybės nutarimu M.Griškoniui ir S.Ritteriui skirtos premijos po 57 920 eurų, D.Vištartaitei-Karalienei ir M.Valčiukaitei, A.Lankui ir E.Ramanauskui bei A.Didžbaliui – po 43 440 eurų.

Be to, LTOK įteikė ratuotų dovanų: M.Griškoniui ir S.Ritteriui – raktelius nuo BMW 418D modelio automobilių, o D.Vištartaitė-Karalienė ir M.Valčiukaitė, A.Lankas ir E.Ramanauskas bei A.Didžbalis vairuoja BMW 318D.

Piniginiai prizai teko ir 5–8 vietas užėmusiems sportininkams: baidarininkams Ričardui Nekriošiui ir Andrejui Olijnikui – po 3 tūkst. eurų, plaukikams Rūtai Meilutytei, Simonui Biliui ir buriuotojai Gintarei Scheidt – po 2 tūkst. eurų. Vyrų krepšinio rinktinė pelnė 24 tūkst. eurų premiją.

Derlingi metai

5. Penkios mūsų šalies jaunimo (vaikinų ir merginų) krepšinio rinktinės šiemet iškovojo pasaulio bei Europos čempionatų medalius.

Sidabrą pelnė šešiolikmečiai (vyriausiasis treneris Mantas Šernius), aštuoniolikmečiai (vyr. tren. Rimantas Grigas) ir dvidešimtmečiai (vyr. tren. Tomas Masiulis), o Europos merginų krepšinio B diviziono vicečempionėmis tapo ir kelialapį į A divizioną iškovojo mūsų šalies dvidešimtmetės (vyr. tren. Romualdas Petronis).

Pasaulio jaunių (iki 17 m.) vaikinų čempionato bronzos medaliais pasipuošė trenerio Gedimino Petrausko vadovaujama rinktinė.

Pusmečio serialas

6. Šešis mėnesius su trupučiu tęsėsi serialas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Lietuvos krepšininkas kaunietis Donatas Motiejūnas ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubas – Hjustono "Rockets".

Liepos 1-ąją D-Mo įgijo apriboto laisvojo agento statusą ir su "Rockets" pradėjo derybas dėl naujo kontrakto.

Reuters nuotr.

Pirmasis Hjustono klubo kvalifikacinis pasiūlymas buvo 4,4 mln. JAV dolerių už sezoną – daugiau nei pagal ankstesnę sutartį, tačiau lietuvis tikėjosi gerokai solidesnio atlyginimo, todėl nesutiko.

Derybos įstrigo, D.Motiejūnas atsisakė padėti Lietuvos rinktinei Rio de Žaneiro olimpiadoje ir naują NBA sezoną pasitiko ne krepšinio aikštėje, o individualiai treniruodamasis.

Kai kaunietis atmetė dar vieną "Rockets" pasiūlymą (maždaug 7–8 mln. JAV dolerių už vieną sezoną), gruodį į serialą įsitraukė kitas NBA klubas – Bruklino "Nets", pateikęs D-Mo ketverių metų 37 mln. JAV dolerių vertės sutartį. Vis dėlto "Rockets" pasinaudojo pirmenybės teise į lietuvį, tėškęs ant derybų stalo tokios pat vertės (įskaičiavus premijas) sutartį.

Tačiau D.Motiejūnas neatvyko į Hjustono klubo medicininę apžiūrą. "Rockets" neliko skolingas – nepatvirtino naujos sutarties ir atsisakė teisių į Lietuvos krepšininką.

Šiuo metu D-Mo žaidėjų rinkoje – neapribotas laisvasis agentas, gali laisvai rinktis komandą.

"Aš dar daug turiu ką duoti krepšiniui ir nekantrauju grįžti į aikštę", – atsisveikindamas su "Rockets" sirgaliais teigė D.Motiejūnas.

Auksinė žuvelė – į JAV?

7. Viena didžiausių Lietuvos olimpinių vilčių Rio de Žaneiro žaidynėse Rūta Meilutytė užėmė tik septintąją vietą ir, kaip paaiškėjo vėliau, tai turėjo įtakos su jos tolesne karjera susijusiems pokyčiams.

Londono žaidynių čempionė finale 100 m krūtine įveikė per 1 min. 07,32 sek. Taip lėtai R.Meilutytė oficialiose suaugusiųjų varžybose (olimpiadose, pasaulio ir Europos čempionatuose) dar nebuvo plaukusi.

"Rezultatas nedžiuginantis, tačiau esu laiminga, nes atidaviau visas jėgas, padariau viską, ką galėjau. Norėjau laimėti auksą, todėl finišuoti tik septintai – nemalonus jausmas, kai tiek daug paaukojau šioms žaidynėms, nesėkmė – viena skaudžiausių per visą karjerą. Tai, kad Lietuvos žmonės tikėjosi iš manęs pergalės, nepavadinčiau spaudimu – tai buvo palaikymas, suteikiantis man jėgų ir papildomos motyvacijos. Galbūt didžiausias mūšis – manyje, su savimi", – būdama Brazilijoje kalbėjo R.Meilutytė.

Komentuodama kai kurių Lietuvos plaukimo specialistų ir sporto mėgėjų rekomendacijas keisti trenerį, vykti mokytis ir sportuoti į JAV, sportininkė pareiškė: "Ačiū už pasiūlymus. Tačiau esu laiminga, kur dabar esu, mano komanda – šauni, negalėčiau prašyti geresnės. Turiu puikų trenerį. Neketinu artimiausiu metu ką nors keisti ar vykti į Ameriką."

Vis dėlto R.Meilutytės karjera klostosi kitaip.

Išsiskyrė lietuvės ir jos trenerio Jono Ruddo keliai – britas dirbs su Airijos plaukikų rinktine. Gali būti, kad Auksinė žuvelė iš Plimuto persikels į JAV, kur studijuos viename universitetų, o jos treniruočių procesą padės organizuoti žinomas sporto mokslininkas Genadijus Sokolovas – buvęs kaunietis daugelį metų gyvena už Atlanto ir konsultuoja JAV plaukikų rinktinę.

Bronzą iškeitė į sidabrą

8. Prireikė aštuonerių metų, kad triumfuotų tiesa ir Lietuvos imtynininkas Mindaugas Mizgaitis olimpinį bronzos medalį iškeistų į sidabro.

2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių graikų-romėnų imtynių (svorio kategorijos iki 120 kg) varžybose M.Mizgaitis užėmė 3-iąją vietą, tačiau, už dopingo vartojimą tik šiemet nubaudus vicečempioną rusą Chasaną Barojevą, lietuvis palypėjo laipteliu aukščiau.

Būtent Ch.Barojevas užkirto kelią M.Mizgaičiui į olimpinį pusfinalį. Lietuvos imtynininkas sėkmingai pasirodė per paguodos varžybas ir pelnė bronzą, tačiau kautis dėl aukso jau nebeturėjo galimybės.

Anot M.Mizgaičio, anuomet sklido kalbos apie galimas Rusijos atletų manipuliacijas su dopingu, tačiau tai patvirtinantys įrodymai pasipylė tik pastaraisiais metais.

Vėliavnešė – kaunietė

9. Šiemet Lietuvos sportininkai devintą kartą dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse.

Rio de Žaneire mūsų šalies rinktinę sudarė 67 atletai. Daugiausia buvo lengvaatlečių (16).

Pirmą kartą vasaros olimpiados atidarymo parade Lietuvos vėliavą nešė moteris – buriuotoja kaunietė Gintarė Scheidt. Per žiemos žaidynių iškilmes šią misiją yra atlikusios Vida Vencienė (2006 m.) ir Irina Terentjeva (2010 m.).

Lietuvos atstovai vasaros olimpiadoje debiutavo 1924-aisiais. Kol kas sėkmingiausios mūsiškiams – 2000-ųjų, 2008-ųjų ir 2012-ųjų žaidynės (iškovota po penkis medalius).

Pagerbė A.Liaugminą

10. Dešimtą kartą Kauno sporto halėje įvyko tradicinis imtynių turnyras, atletų skaičiumi (per 300) gausiausias Lietuvoje.

Šiemet varžybos, kuriose jėgas išmėgino graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių dalyviai bei dalyvės, buvo skirtos šios sporto šakos puoselėtojui, treneriui ir mokslininkui Adolfui Liaugminui.

Turnyre kovėsi ir Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos bei Čekijos sportininkai.

Ilgisi tikrojo Dakaro

11. Vienuoliktą kartą legendiniame Dakaro ralyje startavęs Antanas Juknevičius užėmė 27-ąją vietą.

"Šioms lenktynėms reikia protingai paskirstyti jėgas – negalima vieną dieną būti atidžiam, kitą – atsipalaidavus. Būtent todėl ne automobilis, bet jo vairuotojas yra kertinis rezultato pagrindas", – tvirtino A.Juknevičius.

Kol kas geriausias jo rezultatas – 25-oji vieta 2009 m. Be to, A.Juknevičius penkis kartus Dakaro ralyje vadovavo tarptautinėms komandoms.

"Juo sunkiau – mums lengviau", – mėgsta kartoti A.Juknevičius.

Anot lenktynininko, nuo 2009-ųjų Pietų Amerikoje rengiamo maratono organizatoriai jaučia vis didesnį spaudimą, nes dalyviai jau kelerius metus skundžiasi greičio ruožų trūkumu.

"Todėl žadama vis daugiau kopų, bekelės, tačiau iš tikrųjų trasos vis labiau primena klasikinį ralį, o ne tikrąjį afrikietiškąjį Dakarą", – teigė A.Juknevičius.

Skaudi nesėkmė

12. Ričardas Berankis tapo pirmuoju tenisininku per visą olimpinių žaidynių istoriją, baigusiu pasirodymą po 12-os iš eilės pralaimėtų geimų.

Rio de Žaneire pajėgiausią Lietuvos tenisininką 6:0, 6:0 eliminavo australas Johnas Millmanas.

"Buvo labai baisu. Daug dirbau, kad patekčiau į olimpiadą, tad tokio pralaimėjimo negalėjau nė įsivaizduoti. Deja, nebuvau geriausios sportinės formos, be to, susidūriau su sveikatos problemomis, o žaidynės vyko tik įpusėjus reabilitaciją. Kai kurie žmonės manė, kad paprasčiausiai nenorėjau žaisti olimpiadoje, kad ji man nesvarbi. Tai netiesa. Man buvo didelė garbė atstovauti savo šaliai", – pareiškė R.Berankis.