LEDO RITULIO VIRUSU UŽKRĖTĖ IR KETURMETĘ DUKRĄ

"Užsuki papietauti į eilinį Kauno restoraną, o čia televizorius rodo ledo ritulį. Ateini į naktinį klubą, o ten šokėjos vilki ledo ritulininkių aprangą!" – stebėjosi Petras Nausėda. Lietuvos ledo ritulio vadovas Kaune sėja savo mėgstamos sporto šakos grūdą.

"Kaune – labai geri ženklai ledo rituliui, – šypsosi P.Nausėda. – Tai dar vienas įrodymas, kad Kaunas – viena šios sporto šakos sostinių."

32-ejų metų elektrėniškis, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, neseniai įsikūrė laikinojoje sostinėje. Asociacijos "Hockey Lietuva" prezidentas sutiko vadovauti šiemet įkurtam klubui "Kaunas Hockey". Naujo dirigento ranka pasijuto iškart. Surinkę konkurencingą sudėtį, kauniečiai tapo vieni Lietuvos čempionato lyderių.

– Kaip jūs, elektrėniškis iš Vilniaus, atsidūrėte Kaune? – pasiteiravome P.Nausėdos.

– Kaune jaučiuosi beveik kaip namuose. Ketverius metus studijavau Lietuvos sporto universitete (LSU), tad Kauną puikiai pažįstu. Iš čia kilusi mano žmona, dažnai jame lankausi. O atsiradus ledo ritulio projektui prieš tris mėnesius persikėlėme čia gyventi.

– Kaip kilo idėja Kaune po ilgos pertraukos suburti pajėgų ledo ritulio klubą?

– Kaunas visuomet turėjo didelį potencialą, tačiau jis ilgai buvo nepanaudojamas. Juk čia lietuviškas ledo ritulys atsirado. Prieš 95-erius metus Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos nario Stepono Dariaus iniciatyva buvo sužaistas pirmasis mačas. Nuo tada iki maždaug kokių 1980-ųjų viskas sukosi apie Kauną. Tik vėliau, Elektrėnuose pastačius šiluminę elektrinę ir ledo rūmus, ten kilo sujudimas. O kadangi didelio pasirinkimo nebuvo, labai daug vietinių vaikų rinkosi ledo ritulį. Taip pamažu elektrėniškiai perėmė lyderių pozicijas. Po daugelio metų kauniečiai nusprendė susigrąžinti buvusias pozicijas. Iniciatyvos ėmėsi ledo ritulininkų kolektyvas "Monstrai", vadovaujamas Vytauto Kemėšio. Jie ne vienus metus žaidė mėgėjų varžybose ir nutarė padaryti kokybinį šuolį. Prisidėjo Algirdas Stonys, Šarūnas Vaškelis, kiti rėmėjai ir organizatoriai. Juos pažinojau iš anksčiau, tad prasidėjo pokalbiai. Postūmiu tapo Kauno laimėta teisė 2018 m. balandį "Žalgirio" arenoje rengti 1-ojo diviziono B grupės pasaulio čempionatą. Visi nutarėme sukrusti. Iki to laiko su Elektrėnų "Energija" kaip žaidėjas ir vadovas dvylika kartų buvau tapęs Lietuvos čempionu. Jau trūko motyvacijos, norėjosi naujų iššūkių. Kaune sutikau daug entuziastingų, pergalių ištroškusių žmonių. Idėjai pritarė ir miesto vadovai, tad abejonių neliko. Juolab kad prie klubo vairo dirbu ne vienas, yra stiprių įvairių sričių specialistų, komunikacijos darbuotojų.

– Prie klubo prisidėjote ne tik kaip vadovas, bet ir kaip žaidėjas. Be to, esate asociacijos "Hockey Lietuva" prezidentas, vadovaujate savo įmonei, dalyvavote ir politiniame gyvenime. Ar spėjate suderinti visas veiklas?

– Pirmiausia, dar nesu toks senas, kad negalėčiau žaisti. Tiesa, per karjerą buvau patyręs sunkių traumų, dėl kurių negalėjau žaisti trejus metus. Bet jei gerai pasirengiu fiziškai, Lietuvos čempionato lygiu galiu žaisti be problemų. Su Kauno komanda treniruojuosi beveik kasdien. Kitų veiklų taip pat neapleidžiu, daug keliauju po pasaulį. Jei labai nori, viską galimą suderinti. Žinoma, kartais pritrūksta 24 val. paroje, bet tada imu ir pasuku laikrodį trimis valandomis atgal. Tada visur spėju (šypsosi). Ar pyksta šeima? Žmona kartais pamurma, o dukra viską atleidžia. Mano keturmetė jau pati labai domisi ledo rituliu, lankosi varžybose, palaiko tėtį. Tai mane dar labiau įkvepia.

– Ar varžovai nepriekaištauja dėl akivaizdaus interesų konflikto: juk jei Kauno komandai atstovauja pats šalies ledo ritulio vadovas, jai padės ir teisėjai, bus palankesnis tvarkaraštis?

– Vietinių intrigėlių pasitaiko, bet ant ledo visi esame lygūs. Aš toks pats žaidėjas, kaip ir mano varžovai. Darau viską, kad juos įveikčiau, žinau daugybę gudrybių. Žinoma, galiu ir pats į barzdą gauti, bet galiu ir vožtelėti kitam. Kartais būnu labai šlykštus žaidėjas (juokiasi – aut. past.).

– Kauno klube gausu legionierių. Kaip jie atsidūrė Lietuvos čempionate?

– Rusakalbiai žaidėjai iš Kaliningrado atvyksta tik į rungtynes. Jie Rusijos mastu gal nėra didelės žvaigždės, bet mums praverčia. Taip pat klubui atstovauja ir švedas Ulfas Oscaras Williamas Sollinas. Jis Kaune studijuoja mediciną. Beje, vienas iš miesto pranašumų yra universitetų gausa. Manau, kad tuo priviliotume ne vieną perspektyvų žaidėją iš užsienio.

– Elitinėje Eurolygoje dalyvaujančio Kauno "Žalgirio" krepšinio klubo biudžetas siekia 8 mln. eurų. Kokio biudžeto reikia ledo ritulio klubui, kad taptų bent šiek tiek pastebimas Europoje?

– Konkurencingas biudžetas Lietuvos čempionatui – apie 100 ar 120 tūkst. eurų. Su tokiomis lėšomis visi jaustųsi komfortiškai. Jei norime dalyvauti dar ir tarptautiniame turnyre ar užsienio lygos čempionate, reikėtų bent 200 tūkst. eurų. Nepamirškime, kad krepšinio klube yra dvylika žaidėjų, ledo ritulio ekipoje – dvigubai daugiau. Atitinkamai daugiau kainuoja ir kelionės, viešbučiai, apranga, kiti reikmenys.

– Lietuvos futbolo vadovai prastus rinktinės rezultatus neretai teisina tragiška futbolo infrastruktūros būkle, Nacionalinio stadiono trūkumu. Ledo ritulio arenų šalyje dar mažiau nei stadionų…

– Problema labai opi. Akropoliuose žvaigždžių neužauginsi. Juolab kai tų arenų ledas jau perpildytas lankytojų. Tiesa, Kaunas turi ir neblogą čiuožyklą "Akropolyje", ir Ledo areną. Tačiau šiuos marškinius mes jau išaugome. Tai suvokia ir Kauno bei kitų miestų savivaldybės. Jau yra planų apie naujas ledo arenas Kaune ir Klaipėdoje. Žinoma, didelius vienkartinius turnyrus puikiai galima rengti ir dabar – "Žalgirio" bei "Švyturio" arenose. Bet mano viena didžiausių svajonių, kad Kauno klubas kažkada užaugtų tiek, kad ir Lietuvos čempionato rungtynes žaistų "Žalgirio" arenoje.

Mano viena didžiausių svajonių, kad Kauno klubas kažkada užaugtų tiek, kad ir Lietuvos čempionato rungtynes žaistų "Žalgirio" arenoje.

– Jau kitą mėnesį Klaipėdoje pirmą kartą šalies istorijoje bus surengtas tarptautinis Baltijos šalių turnyras "CROWNS Baltic challenge cup". Kaip kilo jo idėja?

– Mes glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis Latvijoje ir Estijoje. Tokios varžybos – šio bendradarbiavimo vaisius. Idėją prieš keletą metų sugalvojo estai, bet turnyras vykdavo tik vienoje šalių, o šį sezoną vyks visose trijose Baltijos valstybėse. Vasarą mūsų rinktinė, vadovaujama trenerio iš Vokietijos Berndo Haake, žaidė ture Estijoje. Dabar estai drauge su Latvijos čempionato klubų rinktine bei Ukrainos nacionaline komanda atvyks pas mus, o pavasarį visi rinksimės Latvijoje.

– Turnyre planuojamas legendinio Dariaus Kasparaičio ilgai lauktas debiutas Lietuvos rinktinės gretose. Ar tai nėra tik reklaminis triukas, siekiant privilioti žiūrovus?

– Darius debiutui rengiasi rimtai. Žinoma, jam nemažai metų (šią savaitę sukako 45-eri – aut. past.), bet jis tikrai dega noru sužaisti rinktinės gretose. Gaila, kad daug metų tie norai nebuvo įgyvendinti. Tačiau sutrukdydavo objektyvios priežastys. Jis rungtyniavo kitame pasaulio gale, Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL), turi didelę šeimą, daug kitų veiklų. Bet noro padėti rinktinei Darius visada turėjo. Smagu, kad jo svajonė taps realybe.

.