Praėjusiais metais šalies vardą pasaulyje savo pergalėmis garsinę neįgalieji sportininkai sausio viduryje pagerbti Lietuvos paralimpinio komiteto geriausiųjų renginyje. Visus prizus šįkart susišlavė itin sėkmingai 2018 m. Europos neįgaliųjų čempionate pasirodę lengvaatlečiai.

Geriausių neįgaliųjų sportininkų penketuko viršūnėje atsidūrė Kęstutis Skučas, 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Berlyne vežimėlių lenktynėse iškovojęs aukso ir sidabro medalius. Į geriausiųjų penketuką pateko Andrius Skuja, Berlyno stadione nuskynęs auksą ieties metimo rungtyje ir bronzą rutulio stūmimo sektoriuje. Prizą atsiėmė ir Europos čempionate 100 m bėgimo rungtyje sidabro medalį pelnęs Danas Sodaitis, taip pat ir Europos vicečempionas ieties metimo rungtyje Ramūnas Verbavičius bei Senojo žemyno pirmenybių bronzos medalio laimėtojas rutulio stūmimo rungtyje Donatas Dundzys.

"Metų proveržio" nominacijoje triumfavo Egidijus Valčiukas. 133 cm ūgio lengvaatletis 2018 m. su trenksmu debiutavo suaugusiųjų varžybose ir Europos neįgaliųjų čempionate Vokietijoje iškovojo bronzos medalį rutulio stūmimo sektoriuje. E.Valčiuko treneriui Deimantui Jusiui atiteko "Metų trenerio" laurai. 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovavo net trys šiauliečio D.Jusio auklėtiniai: E.Valčiukas, A.Skuja ir Jonas Spudis. Du sportininkai namo grįžo su apdovanojimais. Pirmą kartą įvertinimų sulaukė ir dešimt geriausių praėjusių metų Lietuvos neįgaliųjų sporto klubų.

"Nieko keisto, kad šiemet triumfavo lengvoji atletika. Mūsiškių pasirodymas Europos čempionate Vokietijoje buvo išties fantastiškas – iškovoti net aštuoni medaliai, tad visi sportininkai ir jų treneriai neabejotinai nusipelnė apdovanojimų. Deja, kitose sporto šakose apdovanojimų pelnyti nepavyko – plaukikai, dziudo sportininkai, šaudymo iš lanko atstovai, irkluotojai ir Lietuvos golbolo rinktinė liko be medalių. Viliamės, kad šių sporto šakų atstovams 2019-ieji bus geresni. Mūsų manymu, pernai nepavyko išvengti klaidų planuojant treniruočių procesą ir ruošiantis svarbiausiems sezono startams. Tikiuosi, kad treneriai padarys išvadas ir šiais metais klaidas ištaisys. Nes ne tik mūsų lengvaatlečiai yra pajėgūs kovoti dėl medalių tarptautinėje arenoje", – "Vilniaus dienai" sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

– Šį kartą tarp geriausių neįgaliųjų sportininkų matėme ir daug jaunimo. Ar tai reiškia, kad neįgaliųjų sportas atsinaujina?

– Iš tiesų, tai geras ženklas ne tik sportui, bet ir Lietuvai, nes medalius iškovoję jaunesni neįgalūs sportininkai neša žinią, kad net ir turėdami fizinę negalią galime siekti aukštumų sporte. Vis dėlto, neįgaliųjų sporto lygis pastaruoju metu gerokai pakilo, jis įgauna vis daugiau profesionalumo požymių, kitos šalys tarp neįgaliųjų ieško ir suranda jaunų, perspektyvių sportininkų. Džiugu, kad ir mes judame ta pačia kryptimi.

Bet aukšto lygio sportininkai yra tik neįgaliųjų sporto ledkalnio viršūnė. Lieka kita problema – kaip pritraukti neįgaliuosius į sporto klubus, kaip sudaryti jiems sąlygas sportuoti? Po truputį mes sprendžiame šią problemą, labai padeda ir daugiau dėmesio neįgaliųjų sportui skiriančios žiniasklaidos priemonės, populiarinančios sporto idėją tarp neįgaliųjų. Žurnalistų dėka mes esame geriau girdimi, todėl atsiranda vis daugiau negalią turinčių žmonių, ateinančių į neįgaliųjų sporto klubus. Tiesa, jų skaičius dar nėra toks, kokio mes norėtume, bet padėtis po truputį gerėja.

Medalius iškovoję jaunesni neįgalūs sportininkai neša žinią, kad net ir turėdami fizinę negalią galime siekti aukštumų sporte.

– Ar neįgaliems sportininkams Vilniuje sudarytos tinkamos sąlygos treniruotis?

– Vilniaus miesto sporto infrastruktūra turi daug trūkumų. Jeigu ja nėra patenkinti sveikieji sportininkai, natūralu, kad ji nelabai tinka ir neįgaliesiems. Kita vertus, mums nereikia kokių nors specialių arenų, aikštynų ar atskirų sporto bazių. Tereikia, kad mieste esantys sporto infrastruktūros objektai būtų pritaikyti ir neįgaliesiems sportininkams. Jei su vežimėliu galiu įvažiuoti į maniežą, vadinasi, galiu jame ir sportuoti. Štai mūsų sprinteris D.Sodaitis treniruojasi su sveikaisiais ir 100 m distancijoje demonstruoja puikius rezultatus. Kitas klausimas, kad maniežas yra perpildytas, tad ten tikrai sunku rasti laiko ir erdvės treniruotėms. Natūralu, kad sporto infrastruktūros problemas reikia spręsti, reikia naujo lengvosios atletikos maniežo, erdvesnių sporto salių. Bet tai yra bendri visų sportuojančių vilniečių poreikiai.

– Skelbiama, kad šiais metais neįgaliųjų sportui ir jų socialinei integracijai per kūno kultūrą ir sportą bus skiriamas didesnis valstybės finansavimas. Kokių pokyčių tikitės?

– Priėmus naują Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymą buvo numatyta, kad iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo ne mažiau kaip 10 procentų turi būti skirta neįgaliųjų sportui ir fiziniam aktyvumui. Sprendimas tikrai labai geras, tiesa, kol kas pasinaudoti juo nepavyko. Paskaičiavome, kad neįgaliųjų sporto klubus ir organizacijas šiais metais turėtų pasiekti apie 1 mln. 300 tūkst. eurų, bet vis dar neturime projekto aprašo, tad kol kas pinigai nėra paskirstyti. Tikimės, kad vasarį klausimas bus išspręstas.

– Ką žada neįgaliesiems sportininkams 2019-ieji?

– Svarbiausi šių metų įvykiai – pasaulio plaukimo čempionatas Malaizijoje ir lengvosios atletikos pirmenybės Dubajuje. Kita vertus, šiais metais prasideda atranka į 2020 m. Tokijo paralimpines žaidynes, tad mūsų sportininkai tarptautinėje arenoje kovos ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į žaidynes. Be abejo, norėtume, kad kuo daugiau sportininkų įvykdytų paralimpinius A normatyvus. Šiek tiek neramu dėl mūsų golbolo rinktinės, nes jai liko tik dvi galimybės iškovoti kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. Gegužę – pasaulio žaidynės, o rugpjūtį – Europos pirmenybės. Iš viso paralimpinėse žaidynėse dalyvauja tik 10 komandų, tad konkurencija tikrai didelė. Bet aš tikiu, kad mūsų golbolininkai pasinaudos likusiais šansais ir pasieks tikslą.

Apskritai būtų idealu, jei galėtume į paralimpines žaidynes išsiųsti bent 15–17 sportininkų. 2016 m. su golbolo komanda Rio de Žaneire iš viso startavo 13 Lietuvos sportininkų. Labai norėčiau, kad Tokijuje mūsų gretos būtų gausesnės, o medalių derlius – didesnis.

Geriausių 2018 m. Lietuvos neįgaliųjų sportininkų penketukas:

Kęstutis Skučas (treneris Vytautas Skučas). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą 400 m vežimėlių lenktynėse ir sidabrą 1 500 m vežimėlių lenktynėse;

Andrius Skuja (treneris Deimantas Jusys). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą ieties metimo rungtyje ir bronzą rutulio stūmimo rungtyje;

Danas Sodaitis (treneris Martas Skrabulis). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo sidabrą 100 m bėgimo rungtyje;

Ramūnas Verbavičius (treneris Albinas Miliauskas). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo sidabrą ieties metimo rungtyje;

Donatas Dundzys (treneris Jonas Baltrušaitis). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo bronzos medalį rutulio stūmimo rungtyje.

"Metų proveržis": Egidijus Valčiukas (treneris Deimantas Jusys). 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo bronzą rutulio stūmimo rungtyje.

"Metų treneris": Deimantas Jusys. 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate medalius iškovojo du D.Jusio auklėtiniai – A.Skuja ir E.Valčiukas.

Geriausi 2018 m. Lietuvos neįgaliųjų sporto klubai: Šiaulių "Entuziastas", Kauno "RSK", Vilniaus "Feniksas", Kauno "Santaka", Alytaus "Alytupis", Marijampolės "Siekis", Vilniaus "Šarūnas", Vilniaus "Šaltinis", Kauno "Sveikata", Šiaulių "Perkūnas".