MIRTININKŲ MARATONE PASITELKS IR SKAIČIŲ MAGIJĄ (DAKARO TRASOS IR TVARKARAŠTIS)
- Kauno.diena.lt inf. 1
Ankstų sausio 2-osios rytą Balys Bardauskas pradės savo kelionę į Dakaro ralį. Keturiasdešimtmetis lenktynininkas taps vienu iš gausaus būrio lietuvių, šturmuosiančių atšiaurias Peru, Bolivijos ir Argentinos bekeles. Tačiau jis vienintelis Pietų Ameriką skros motociklu.
Du jubiliejai
Ištvermės lenktynėmis vadinamame ralyje sausio 6-ąją visureigiais startuos Antano Juknevičiaus, Benedikto Vanago ir Vaidoto Žalos ekipažai. B.Bardauskas bus vienintelis lietuvis tarp 167 užsiregistravusių motociklininkų.
Iš Vilniaus oro uosto kartu su lenktynininku skris ir jo komandos nariai. Kai kurie jų Lietuvai puikiai žinomos asmenybės – Dakarą ne vieną kartą sėkmingai įveikęs automobilių Aurelijus Petraitis, vilnietis keliautojas Kęstutis Banikonis, dar anksčiau išmaišęs Libijos smėlynus ir Sacharos dykumą, kurioje Dakaro ralis vyko daugelį metų iki persikėlimo į Pietų Amerikos žemyną.
Taip jau sutapo, kad keturiasdešimtmetis B.Bardauskas startuos 40-ajame Dakaro ralyje. Ar tokia skaičių magija padės motociklininkui užimti itin aukštą vietą, kol kas sunku pasakyti, tačiau į lenktynes jis vyksta išsikėlęs svarbiausią tikslą – pasiekti finišą. Galvojantiesiems, kad B.Bardauskas sieks žūtbūt nugalėti, teks nusivilti. Lietuvis startuos su šūkiu "Už linksmą, nerūpestingai prabėgusią jaunystę", o ralį dedikuoja šiemet gimusiam sūnui Perkūnui. Prieš pat išvykdamas į Peru, B.Bardauskas atsakė į "Kauno dienos" klausimus.
Svajonės – ne tik sportinės
– Kuris Dakaro ralio etapas jums atrodo sudėtingiausias?
– Kol kas žinau tik tiek, kad nė vienas etapas nebus lengvas.
– Prieš svarbius gyvenimo įvykius vieni medituoja, kiti laiką leidžia barokamerose. Kaip jūs psichologiškai ruošiatės raliui? Ar vešitės kokį talismaną?
– Man tai nėra toks iššūkis, kuriam pasirengti būtini kažkokie kraštutinumai. Tad ir talismano nesivešiu.
– Kiek šiose lenktynėse, pramintose Mirtininkų maratonu, sėkmę nulemia investicijos į techniką, o kiek sportininko meistriškumas?
– Manyčiau, kad 50 proc. sėkmės lemia sportininko pasirengimas ir tiek pat – jo valdoma technika.
– Kokių turite svajonių, neskaitant susijusių su Dakaro raliu?
– Svajoju turėti tris sūnus. Kol kas turiu vieną.
– Kokį pastarąjį filmą žiūrėjote su šeima? Kokią knygą skaitėte?
– Prieš kelias dienas žiūrėjome 2010-ųjų "Robiną Rudą" su Russelu Crow, o prieš tai "Karibų jūrų piratus". Kalbant apie knygą, tai buvo Fiodoro Dostojevskio "Lošėjas".
– Vieni bijo vorų, kiti paniškai bijo uždarų patalpų. Kokių baimių turite jūs?
– Aš nieko nebijau, o bijoti reikėtų sočių melagių.
– Ką pirmiausia padarysite, kai po kelių alinančių savaičių grįšite iš Dakaro?
– Paimsiu ant rankų sūnų ir važiuosiu pas mamą valgyti cepelinų.
Išsamiai – apie trasas
Dakaro ralyje B.Bardauskui talkins ir jau ne vienerius metus šiame ralyje su skirtingais Lietuvos automobilių meistrų ekipažais dalyvavęs argentinietis Carlosas Brebbia. Du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis specialistas yra B.Bardausko komandos vadovas. C.Brebbia išanalizavo kiekvieną etapų, kuriame teks lenktyniauti mūsų šalies ekipažams. Įdomias jo įžvalgas pateikiame „Kauno dienos“ skaitytojams.
1 etapas. Startas ir krikštas smėliu.
Sausio 6 d. (šeštadienis). Lima – Piskas, bendra dienos rida 272 km (greičio ruožai: 31 km)
Ralis prasidės simboliniu startu Peru sostinėje Limoje. Kiekvienas lenktynių dalyvis pravažiuos pro starto arką ir važiuos plentu 270 km iki pirmojo greičio ruožo. Šis ruožas bus sąlyginai trumpas, bet labai svarbus. Lenktynininkai pajus ne tik pagrindinį Peru akcentą – smėlį, bet, svarbiausia, kad būtent čia jie sieks užimti geriausias pozicijas kitos dienos lenktynėms, o sykiu numatyti tolesnę lenktynių taktiką. Greičio ruožas drieksis per sudėtingą nusileidimą iki Morono ežero pakrantės.
2 etapas. Navigacinių įgūdžių patikra.
Sausio 7 d. (sekmadienis). Piskas – Piskas, 278 km (GR: 267 km)
Šiame etape sportininkams teks prisiminti navigacinius įgūdžius. „Pisko“ kilpa apima net 90 proc. bekelės. Būtent geri navigaciniai įgūdžiai leis lenktynininkams pagerinti savo pozicijas. Tą dieną pirmieji startuos automobilių pilotai. Jie po starto negalės orientuotis pagal motociklininkų paliktas vėžes. Tačiau ir pastariesiems nebus lengva, nes tokiomis starto sąlygomis netrūksta klaidinančių vėžių. Dalis automobilių pilotų nuklysta, todėl motociklininkai norom nenorom irgi gali nuklysti nuo kelio. Pirmieji 40 km trasos drieksis kalnų kanjonais, o vėliau sportininkams teks susidurti su smėlio kopomis, supustytomis laiptų principu.
3 etapas. Dar daugiau bekelės.
Sausio 8 d. (pirmadienis). Piskas – San Chuan De Markona, 502 km (GR: 295 km)
Trečiame etape veteranai dar tik tęs apšilimą. Greičio ruožas bus vienas rimtesnių išbandymų, nes kitą dieną techninio aptarnavimo komandos galės visą dieną pailsėti po sunkaus darbo naktį. Lenktynininkams pagrindiniu dienos iššūkiu vėl bus kopos ir bekelė. Dalį trasos teks įveikti ir kalnų kanjonais. Motociklininkai ir keturračių vairuotojai apie 15 km turės įveikti tik jiems skirtą atkarpą, nors bendras etapo ilgis nesiskirs nuo automobilių.
4 etapas. (Ne)eilinis startas.
Sausio 9 d. (antradienis). San Chuan De Markona – San Chuan De Markona, 444 km (GR: 330 km)
Vienas vaizdingiausių Dakaro lenktynių etapų, kuriuo liks itin patenkinti fotografai ir vaizdo operatoriai. Startas bus duotas Ramiojo vandenyno pakrantėje, o lenktynes pradės motociklininkai, vienoje eilėje išsirikiavę po 15 plieninių žirgų. Šia pakrante sportininkai važiuos daugiau nei 50 km. Automobiliams ir sunkvežimiams startuoti bus leista po keturis vienoje eilėje. Įdomu tai, kad bus ilgiausias smėlingas greičio ruožas per visą Dakaro istoriją – per 100 km sportininkai nepajus jokios kitos dangos, išskyrus smėlį. Šio etapo atkarpose lenktynininkams teks pakilti į maždaug 2 km aukščio kalnus. Būtent šis etapas laikomas pasirengimu lenktyniauti Bolivijos aukštikalnėse.
5 etapas. Laikinas išsiskyrimas.
Sausio 10 d. (trečiadienis). San Chuan De Markona – Arekipa, moto 770 km (GR.: 264 km) / auto 932 km (GR: 267 km)
Lenktynės prasidės labai ankstų rytą ir skirtingose starto vietose, nes motociklai ir keturračiai startuos atskirai nuo automobilių ir sunkvežimių. Lenktynininkų lauks rimti iššūkiai Tanakos smėlynuose. Jie vėjų sunešti taip, kad susidaro įspūdis, jog tai kalnų grandinė, besidriekianti daugiau kaip 30 km. Po greičio ruožų lenktynininkų laukia ilgas kelias iki Arekipos. Mašinų pilotams teks nuvažiuoti 150 km toliau, nei motociklininkams, todėl kai kurie ekipažai į vadinamąjį bivuaką atvyks labai vėlai. Šį kartą stovyklavietė bus įrengta ne jūros lygyje, o 1,5 km aukštyje.
6 etapas. Aukštyn, vis aukštyn.
Sausio 11 d. (ketvirtadienis). Arekipa – La Pasas, 758 km (GR: 313 km)
Dakaras atsisveikins su Peru ir dykumomis. Dabar išbandymai lauks aukštikalnėse. Greičio ruožai neleis pasigrožėti kelyje pasitaikysiančiais nuostabaus grožio ežerais, nes trasą sudarys ne smėlio kopos, o kietas gruntas ir žvyrkeliai. Šiame etape klasikinio ralio specialistai turės progą atsigriebti. Tiesa, didesnis greitis, lenkimai ir blogesnis matomumas dėl dulkių daug kam gali sugadinti nuotaiką. Dalis trasos drieksis palei Tikikakos ežerą. Sportininkams teks maksimaliai greitai prisitaikyti prie Bolivijos aukštikalnių. Šiame etape kai kurios lenktynių atkarpos bus įrengtos daugiau kaip 4 km aukštyje. Nedidelė paguoda tai, jog kitą dieną nereikės lenktyniauti. Laisvadienį bus galima išnaudoti aklimatizacijai.
7 etapas. Be techninio aptarnavimo.
Sausio 13 d. (šeštadienis). La Pasas – Ujūnis, 726 km (GR: 425 km)
Lenktynės pereina į naują etapą, kai dienos rida vis ilgėja, o greitis tik didėja, nes smėlynai laikinai išnyksta iš kraštovaizdžio. Tenka prisitaikyti prie visai kitokio važiavimo stiliaus, budriai sekant maršrutą. Net nedidelis nuklydimas į šalį gali kainuoti daug brangaus laiko. Ujūnio bivuakas bus ne toks didelis, kaip ankstesnieji, nes techninio aptarnavimo ekipažai nakvos visiškai kitoje vietoje. Tad ir naktį mechanikai negalės sutvarkyti mašinų.
8 etapas. Aukštikalnės ir vėl smėlio kopos.
Sausio 14 d. (sekmadienis). Ujūnis – Tupisa, 754 km (GR: 498 km)
Lenktynių įkarštis neslopsta taip pat, kaip nemažėja ir aukštikalnės. Šį kartą laukia vienas ilgiausių 2018-ųjų Dakaro ralio greičio ruožų, siekiantis beveik 500 km. Be aukštikalnių teks susidurti su pasagos formos smėlio kopomis, kurios yra 3,5 km aukštyje. Būtent šią dieną padarytos klaidos gali skaudžiai atliepti bendroje lenktynininkų įskaitoje.
9 etapas. Be klaidų.
Sausio 15 d. (pirmadienis). Tupisa – Salta, 587 km (GR: 242 km)
Vienas trumpiausių etapų, tačiau lengva nebus. Aukštikalnės ims žemėti tik po greičio ruožo, kai dalyviai galės ramiai nukeliauti iki Argentinoje esančios Saltos. Dakaro organizatoriai kelis metus ieškojo vietų šiaurės vakarų Argentinoje, kur būtų galima įrengti įdomių greičio ruožų. Pernai toks buvo suplanuotas, bet dėl nepalankių orų jį teko sutrumpinti. Šiemet didžioji dalis šio etapo greičio ruožų vyks Bolivijoje. Čia bus galima lenktyniauti žvyrkeliais, kertant įvairių dydžių upes. Dauguma jų išdžiūvusios arba tik su brastomis. Kelio danga sąlyginai bus lygi, todėl prognozuojama, kad būtent čia bus fiksuojami greičiausi rezultatai. Kiekviena sekundė bus aukso vertės, o nedidelė klaidelė ar sprogusi padanga sportininkus gali nublokšti žemyn.
10 etapas. Dar kartą bekelė.
Sausio 16 d. (antradienis). Salta - Belenas, 795 km (GR: 372 km)
Dakaro rengėjai pernai šį etapą laikė pačiu sudėtingiausiu (jį pavadino „Superbelenu“), bet orai vėl pakoregavo planus. Greičio ruožas buvo apskritai atšauktas. Šiemet žadama atsigriebti su kaupu. Bekelės išbandymai truks dvi dienas. Pirmąją dieną lenktynininkams teks įveikti ne tik smėlio kopas, bet ir išgyventi, susidūrus su vadinamuoju fesh-fesh reiškiniu. Taip pavadintos labai smulkios dulkių smiltelių sankaupos, nusėdančios kopų žemumose. Jos sukelia daug rūpesčių įklimpusiems pilotams. Gal todėl greičio ruožas bus padalytas į dvi dalis, kai po pirmosios jo dalies mechanikams pirmą kartą Dakaro istorijoje bus leista legaliai pasirūpinti motociklais ir automobiliais. Antroje greičio ruožo dalyje teks pademonstruoti navigacinius įgūdžius, nes reikės kirsti ne vieną upę. Be to, sausio mėnesį šiame regione įsivyrauja kaitra, todėl ralio dalyviams teks ir papildomas fizinis krūvis. Iškęsti karštį gali ne kiekvienas.
11 etapas. „Superfiambala“.
Sausio 17 d. (trečiadienis). Belenas – Fiambala/Čilesitas, 746 km (GR: 280 km)
Jau nuo pirmojo Dakaro etapo, surengto Pietų Amerikoje, Fiambalos apylinkės pagarsėjo kaip pragariška vieta, kurioje neįmanoma nieko prognozuoti. Carlos Sainzas, 2009 m. būdamas ryškiu lyderiu, automobiliu nukrito į išdžiuvusios upės vagą ir dėl rimtos traumos, kurią patyrė šturmanas, buvo priverstas trauktis iš lenktynių. 2013 m. kalnuose prasidėjus liūčiai per kelias minutes sparčiai pakilęs vanduo nunešė kelias mašinas. Per 40 laipsnių kaitra, visiškai sausas smėlis ir „fesh-fesh“ dulkės sudaro tokias kopas, kuriose nėra lengva orientuotis. Kad būtų „įdomiau“, organizatoriai sumanė dar vieną nestandartinio starto dieną pagal šio etapo finišo rezultatus. Bus sudaryta bendro starto rikiuotė, kurioje persimaišys greičiausi 25 motociklai, automobiliai ir sunkvežimiai. Po greičio ruožo automobilių ir sunkvežimių pilotų dar lauks 200 km lenktynės iki Čilesito, o motociklininkams ir keturračių pilotams reikės nuvykti į atskirą bivuaką netoli Fiambalos. Čia jiems teks apsieiti be techninio aptarnavimo.
12 etapas. Išbandymas ištverme.
Sausio 18 d. (ketvirtadienis). Moto: Fiambala – San Chuanas, 722 km (GR: 375 km); Auto: Čilesitas – Sas Chuanas, 791 km (GR: 522 km)
Ši diena pareikalaus iš motociklininkų daug valios, ištvermės pastangų. Bus ypač svarbu, kaip sportininkai Dakaro raliui pasirengė fiziškai. Etapo trasa drieksis per išdžiūvusias ir neišdžiūvusias upes. Pagrindiniu dienos akcentu taps staigūs posūkiai, akmenys ir brastos. Motociklininkams teks išties didelis krūvis, nes prireiks fizinės jėgos, jei jie norės, kad jų nepralenktų automobiliai. Sunku ir nusakyti, kaip jaučiasi motociklininkas, važiuojantis paskui didelius dulkių debesis keliantį automobilį, kai dulkės tiesiogine to žodžio prasme ilgai kybo ore. Automobilių ir sunkvežimių pilotų irgi laukia ne ką lengvesnė diena. Greičio ruožas viršija 500 km.
13 etapas. Budrumas iki paskutinio kilometro.
Sausio 19 d. (penktadienis). San Chuanas – Kordoba, moto 904 km (GR: 423 km), auto 927 km (GR: 368 km)
Dakaras artėja prie pabaigos. Nuovargis ir išbandymai jau paliks ne vieną žymę kiekvienam dalyviui. Bet net čia atsipalaiduoti negalima. Etapo ilgis viršys 900 km. Automobiliams greičio ruožas sieks beveik 370 km, o motociklininkams teks nuvažiuoti 50 km daugiau. Dienos greičio ruožai bus padalinti į dvi dalis. Pirmojoje dalyje teks paskutinį kartą varžytis smėlynuose, bet didesnis iššūkis lauks motociklininkų. Čia smėlio kopomis teks važiuoti 55 km toliau, nei automobilių pilotams. Antroji greičio ruožo dalis drieksis netoli Kordobos miesto. Klasikinio ralio profesionalai galės dar kartą išbandyti Argentinos WRC etapo trasą. Tačiau budrumo prarasti nevalia iki paskutinio kilometro. Dakaro istorija mena daugybę kartų, kai pilotai prizinę vietą iš savo rankų paleisdavo finišo išvakarėse.
14 etapas. Finišo arka.
Sausio 20 d. (šeštadienis). Kordoba – Kordoba, Moto 284 km (GR: 119 km)
Dauguma sutinka su faktu, kad šios dienos rytą faktiškai jau būna aiškūs ralio nugalėtojai. Per 119 km finišo etapą nedaug kas pasikeičia. Ši diena tampa didele švente ir ypač Kordobai. Būtent Kordobos provincijoje labiausiai juntama aistra auto/moto sportui. Tikėtina, kad per daugiau kaip 100 km ruožą bus išsidėstę daugybė smalsuolių ir šio sporto entuziastų. Vakare nusimato šventinė fiesta Kordobos centre.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.0 komentarai -
13 komentarai -
2 komentarai
Arūnas