V. ALEKNA: ATĖJO LAIKAS SPORTĄ PAKELTI Į AUKŠTESNĮ LYGĮ

„Sportas – tai žaidimas pagal griežtai nustatytas taisykles. Tų principų laikysiuosi būdamas politikoje. [...] Jei nusileisime iki žemo lygio ir pradėsime diskutuoti apie nereikšmingus dalykus, imsime vieni kitus kaltinti – stovėsime vietoje arba eisime atgal“, – sako disko metikas Virgilijus Alekna. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos sportininkų ryžtingai nusiteikęs varžovus įveikti politinėje kovoje Seimo rinkimuose. Apie dukart olimpinio čempiono sprendimą tapti politiku – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“.

– Pone Alekna, kodėl?

– Kiekvienas žmogus turi savo kelią. Ilgą laiką buvau sportininkas, kurį laiką – pareigūnas ir sportininkas, valstybės tarnautojas. Ateina laikas priimti sprendimus dėl savo ateities. Kadangi sporte esu praleidęs labai daug [laiko, – LRT.lt], tai norisi save išbandyti politikoje. Man įdomi sporto politika, jos formavimas. Ta sritis man miela, norėčiau ją tobulinti.

– Šiuo metu dirbate patarėju Vidaus reikalų misterijoje. Trūksta galimybių save realizuoti?

– Praėjusį penktadienį buvo paskutinė diena. Kai dirbau ministerijoje, buvau statutinis pareigūnas valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti. Nusprendžiau, kad politika ir darbas ministerijoje būtų nesuderinami dalykai. Politikai, rinkiminei kampanijai reikės skirti nemažai dėmesio. Taigi vasarą skirsiu rinkiminės kampanijos pasiruošimui.

– Tai agituosite visą vasarą?

– Laukia įdomi vasara. Jau nepamenu, kada turėjau laisvą vasarą. Paprastai jos būdavo skirtos sportui, įvairioms varžyboms. Šią vasarą turėsiu laiko ir laisvalaikiui, ir agitacinei kampanijai.

– Buvo žinių, kad eisite į Seimą su socialdemokratais. Kodėl pasirinkote liberalus?

– Pokalbių buvo ne vien su socialdemokratais. Kadangi dar iki penktadienio buvau statutinis pareigūnas, viešai reikšti savo nuomonės ar ketinimų negalėjau. Antradienį išgirdote mano sprendimą, kad kandidatuosiu su Liberalų sąjūdžiu. Man priimtina jų vykdoma politika. Jauni ir ambicingi žmonės, jaunimas ir sportas – bendros sritys. Šiandien sportas nepakankamai gerai vertinamas ir lieka nuošalyje. Vis atsiranda svarbesnių dalykų, bet, manau, atsižvelgiant į padėtį mokyklose, mokinių sveikatą, alkoholizmo problemas, matyti, kad ta sritis labai aktuali. Mes radome bendrą kalbą su liberalais, mūsų nuomonės daug kur sutampa. Atėjo laikas pamąstyti, kad sportą reikėtų pakelti į aukštesnį lygį. Buvo laikas, kai buvo energetinės problemos, tada atsirado ministerija. Dabar atėjo laikas išgryninti tas [sporto, – LRT.lt] problemas ir pamąstyti, kad galbūt kažką panašaus reikia padaryti, bet tam reikėtų ilgesnių diskusijų.

– Bet į partiją nestojate. Kodėl? Ar kol kas nestojate?

– Galbūt ateityje į partijos veiklą įsijungsiu kaip partijos narys. Neatmetu tos galimybės. Liberalų vertybės man yra priimtinos. Tai – jauni, progresyvūs, blaiviai mąstantys žmonės.

– Pone Alekna, Jūs esate visuomenės labai gerai vertinamas žmogus, gal net – mylimas herojus. Ir dėl fantastiškų pasiekimų sporte, ir dėl būdo savybių. Daug rizikuojate eidamas į politiką. Nesėkminga politinė veikla, gali iš esmės pakeisti visuomenės požiūrį į Jūsų asmenį. Kaip vertinate tokią riziką?

– Pamąstau, bet dėl to ypatingai neišgyvenu. Kai pasirinkau sportininko kelią, buvau niekas. Per ilgą laiką, daug metų besitęsiantį atkaklų darbą, pasiekiau rezultatų, išsikovojau autoritetą. Tačiau sporte visiems ateina toks laikas, kai nebegali užsiiminėti savo veikla. Tai nebijau nerti į man nepažįstamus vandenis, nors šiek tiek ir žinau, kas manęs laukia. Esu pasiryžęs iššūkiams, kurių tikrai bus. Pagyvensime – pamatysime. Po 4–5 metų, jei rinkėjai pasitikės manimi, gal sėdėsime prie šio stalo ir pasakysiu, ar nusivyliau, ar buvo verta.

– Kas Jums labiausiai nepatinka politikoje, ko labiausiai trūksta? 

– Daugiau galiu kalbėti iš to, ką patyriau sporte. Sportas – žaidimas pagal griežtai nustatytas taisykles. Tų principų laikysiuosi ir būdamas politikoje. Man yra svarbus garbės žodis, svarbu pasitikėti žmogumi. Jei yra kritika, tai ji turi būti pamatuota, objektyvi. Aš manau tokią politiką. Jei nusileisime iki žemo lygio ir pradėsime diskutuoti apie nereikšmingus dalykus ir imsime vieni kitus kaltinti – stovėsime vietoje arba eisime atgal.

– Tai – ne Jūsų stilius.

– Šiandien aš kalbu taip, bet visgi esu įsitikinęs, kad tie principai, kurie taikomi sporte, gali būti taikomi ir politikoje.

– Pažįstate nemažai politikų. Turbūt geriausiai – Algirdą Brazauską, kuris pats ne kartą didžiavosi, kad dirbote jo asmens sargybiniu, tarnaudamas vadovybės apsaugos departamente. Gal jau tada mąstėte apie politinę veiklą?

– Buvo tas laikas, kai dirbau asmens sargybiniu, man teko galimybė dirbti su šviesios atminties prezidentu A. Brazausku. Mačiau, kas yra politika, stebėjau iš šalies, bet, manau, politika tada ir dabar skiriasi.

– Pozityvaus įspūdžio ta patirtis nepaliko?

– Tais laikais buvau daug jaunesnis, visai kitaip žiūrėjau į pasaulį. Dabar pasaulėžiūra jau kiek pakitusi. Jei einu dabar į politiką, tai, matyt, įspūdį padarė.

– Galbūt kalbėjote su Elgijumi Masiuliu kokias pareigas galėtumėte užimti, jei liberalai po rinkimų taps valdančiąja partija?

– Jei sėkmingai susiklostytų rinkimai, dirbčiau sporto, jaunimo srityje.

– O vidaus reikalų sistema? Jūs turite ir laipsnį.

– Vyresnysis leitenantas. Manau, kad partijoje yra geriau išmanančių vidaus reikalų sistemos problemas. O sportą reikėtų palikti žmonėms iš sporto pasaulio, juolab kad partijoje tikrai nebūsiu vienintelis. Taip pat yra Viktorija Čmilytė, Žydrūnas Savickas, Linas Kvedaravičius. Manau, kad mums pavyks padaryti tai, ko ilgą laiką padaryti nepavyksta kitiems, – sportą kilstelėti aukščiau.

– Esate dalyvavęs rinkimuose ir tai, skirtingai nuo sporto, nebuvo sėkmės istorija: nebuvote išrinktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu. Kokias išvadas po to pasidarėte?

– Tikrai labai vertinga patirtis. Tai buvo pirmieji ir kol kas vieninteliai mano rinkimai. Deja, aš juos pralaimėjau, bet, manau, tai padariau garbingai. Pralaimėjau ir susitaikiau. Iš mano pusės nebuvo jokios kritikos ar negatyvių pasisakymų apie LTOK veiklą. Tiesiog pamoka visam gyvenimui.

– Daugelis galvojo, kad, žinant sportininko charakterį, Jūs kitą kartą vėl sieksite tų pareigų. Nepavyko pirmu metimu, tai gal pavyks antru.

– Pagal dabartinius LTOK įstatus, jau negalėsiu kandidatuoti į LTOK prezidentus. Olimpiniai čempionai jau nebus komiteto nariais, bus tik sportininkai, dalyvavę olimpinėse žaidynėse ir išrinkti sportininkų komisijos. Taigi neturėčiau galimybės dalyvauti antrą kartą.

– Politiko kelias turbūt nebuvo vienintelė alternatyva. Ką dar svarstėte veikti baigęs tarnybą?

– Aš galvojau apie politiko kelią, tik ilgai rinkausi. Galvojau atsakingai, įvertindamas visus „už“ ir „prieš“. Neturiu jokių alternatyvų. Jų ieškosiu tada, jei nepateksiu į Seimą. Ir ruošiantis olimpiadai save matai kaip nugalėtoją ar bent jau kovojantį garbingoje kovoje dėl aukštų rezultatų. Rinkiminėje kampanijoje taip pat dėsiu visas pastangas.

– Tam, kad laimėtumėte, o ne dalyvautumėte

– Manau, kad tai bus garbinga kova.

– Būsite kandidatu Vilniaus Naujamiesčio rinkimų apygardoje. Turbūt Jūsų realiausias varžovas – Žygimantas Pavilionis.

– Sporte treneriai visada sakydavo, kai ateini į stadioną ir matai save nugalėtoju ar stovintį ant prizininkų pakylos, tai dažniausiai juo nebūsi. Tai politikoje, jei žengi tokį žingsnį, reikia įvertinti visus varžovus. Kiekvienas varžovas yra varžovas, o kaip susiklostys – pamatysime.