Š. JASIKEVIČIUS: GALBŪT TRENERIO SISTEMA YRA BLOGA, TURIU PRISIIMTI ATSAKOMYBĘ

Kauno „Žalgirio“ laivas Eurolygoje skęsta. Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai paskutinę sausio dieną Maskvos priemiestyje Mytiščiuose pralaimėjo „Chimki“ komandai ir patyrė šeštą nesėkmę per pastarąsias septynerias rungtynes.

Taip kauniečiai smuko į 13-ąją turnyrinės lentelės vietą ir vis labiau tolsta nuo atkrinamųjų varžybų.

Treneris Jasikevičius pripažįsta, kad tokios nesėkmės yra itin skaudžios ir turnyrinės lentelės prasme, ir emocijų atžvilgiu.

„Skausmingas pralaimėjimas, kaip ir visi šiuo laiku. Vienu momentu tikrai pasijautė, kad kontroliuojame rungtynes, kad priimame gerus sprendimus ir paskui ketvirtame kėlinyje absoliučiai sugriuvome prieš jų besikeičiančią gynybą. Ir pagal savo žaidimo planą absoliučiai sugriuvome, – po dvikovos sakė Jasikevičius. – Manau, kad visas rungtynes turėjome didelių problemų įvedant kamuolį į baudos aikštelę.

Reikia pripažinti, kad kai kur neveikė deriniai, o kai kur mums trūksta ambicijų. Norėčiau peržiūrėti rungtynes. Manau, kad kai kurie dalykai yra keisti. Iš kitos pusės reikia pripažinti, kad jų atletiškumas, rankų ilgumas ir ūgis mus paveikė. Atsirado kažkokia baimė ir dėl to yra toks blogas dvitaškių procentas bei gauti devyni blokai. Tai galbūt ir nėra blogai, nes rodo mūsų agresiją. Skausminga dėl to, kad trečiame kėlinyje atrodo tikrai buvome perlaužę rungtynes ir atrodėme neblogai.“

– Kaip sekėsi Thomasui Walkupui vykdyti tą įžaidėjo funkciją?

– Visai neblogai. Jis aukštesnis, agresyvesnis ant prasiveržimų. Tokios buvo mūsų idėjos. Kai kurios aišku suveikė, kai kurios nesuveikė. Jis prideda geros gynybos.

– Ar nebuvo minčių įvesti į žaidimą Derricką Waltoną?

– Ne, vis tiek tos visos rungtynės yra kaip finalai, nebėra laiko laikyti didelę rotaciją. Nusprendėme žaisti su tais žaidėjais. Nusprendėme mažinti rotaciją ir taip jau yra. Stengiamės, kad aikštelėje daugiau būtų didesni žaidėjai, kad išnaudotume tą fizinę jėgą, kad išnaudotume išsikeitimus. Negalvoju, kad šioms rungtynėms labai tiko ir Derrickas, ir Aaronas. Nežinau, reikia pažiūrėti video, ar tas sprendimas pasiteisino, ar ne.

– Kaip sekėsi į žaidimą įvesti Antaną Kavaliauską?

– Antanas irgi yra vienas iš tų, kuris atrodė, kad šiose rungtynėse galėtų būti naudingas, nes prieš varžovų išsikeitimus gali pacentruoti ir priimti sprendimus. Jeigu pasikeičia kitas aukštas, jis gali žaisti ir iš baudos aikštelės viršaus, perduoti, matyti kampus, kas yra labai svarbu. Vis dėlto labai gynyboje sugriuvome ketvirtajame kėlinyje. Reikia pasakyti, kad visą sezoną detalės mums kainuoja labai daug ir sunkiai suprantama, kodėl mes jų nepadarome.

– Sakėte, kad tai buvo eilinis finalas ir eilinis finalas buvo pralaimėtas. Kiek tokie pralaimėjimai skandina galimybes žaisti atkrintamosiose?

– Skandina labai. Čia faktas. Skandina ne tik lentelėje, labai skandina ir emociškai. Dabar komandai labai svarbu nesugriūti. Mūsų šansai su tokiais pralaimėjimais mažėja, čia yra faktas, bet dar jų yra. Vietoje to, kad nugalėtume tas komandas, su kuriomis konkrečiai kovojame dėl vietos aštuonete, reikės imti grandus. Sugrįžta žaidėjai, kažkiek to optimizmo yra. Visgi detalės mus skandina visą sezoną, tą girdite labai seniai. Visada sakiau, ar mes būsime ta komanda, kuri išpildys detales, kas gerėjo pernai visą antrą sezono pusę, ar mes eisime… Galbūt išskyrus Grigonį, aš kažkiek pasigedau to žaidėjų noro pasiimti ant savęs atsakomybę ir galbūt pralaimėti tas rungtynes. Jautėsi, kad Marius agresyvus, o daugiau, nežinau. Iš kai kurių, kurie ilgiau sistemoje, norisi, kad viską paliktų aikštelėje. Jeigu neišeina, tai neišeina, nebus, kad visą laiką neišeis. Bet kažkiek ir ambicijų trūksta šiais metais.

– Komanda su Leo Westermannu buvo 7-7, be jo – 1-6. Ar galima tą blogą atkarpą sieti su jo nebuvimu?

– Čia jau daugiau jums (žurnalistams – aut. past.) šitie palyginimai. Man tie palyginimai nei padės, nei pablogins situaciją. Yra kaip yra, reikia žaisti su tuo, ką turi. Sezonas yra toks, koks yra, reikia pasiekti savo tikslus ir stengsimės juos pasiekti, yra žaidėjai, ar nėra. Šiai dienai situacija blogėja, bet rungtynių dar liko. Reikia žaisti geriau. Ir trenerio atsakomybė yra. Jeigu mes negalime įvesti kamuolio, kur turime pranašumą, tai yra visų bendras neatidirbimas. Galbūt trenerio sistema yra bloga ir turiu priimti tą atsakomybę bei žiūrėti derinius. Už uždarų durų šneku su žaidėjais, rodau jų klaidas, ir tą padarysime. Tai yra bendras reikalas. Nemanau, kad tai yra tik trenerio kaltė, ar vien žaidėjų kaltė. Kažkur kažkas ne taip. Ir jokių pasiaiškinimų negali būti.

– Ar šiandien Aaronas White’as netiko, kad žaidė tik penkias minutes?

– Galvoju, kad taip, tai matėme jau rungtynėse Kaune. Puolime mums reikėjo truputį daugiau jėgos po krepšiu, o gynyboje mes ir taip normaliai tvarkėmės iki ketvirtojo kėlinio. Ketvirtajame kėlinyje neužpuolus, sugriuvome ir gynyboje, o tai yra blogas ženklas.

– Kiek šiandien Deonas Thompsonas žaidė geriau nei White’as?

– Deonas tikrai davė agresijos. Problema, kad situacijose, kuriose jautėsi pranašumas, jis arba neužbaigė, arba „Chimki“ įspūdingai apsigindavo, kai jie pradeda keistis nuo pirmos iki penktos pozicijos. Mes tai žinojome. Dėl to sakiau, jog negalvojau, kad rungtynės bus labai gražios, bet taip yra. Reikėjo daugiau jėgos, taip pat daugiau metikų, todėl pasirinkome tuos 8-9 žaidėjus.

– Daviesas atrodė nesavas. Kiek tam įtakos turėjo ta trauma?

– Pasiaiškinimai niekam neįdomūs. Jeigu esi aikštelėje, tai turi atlikti savo darbą. Galbūt jautėsi, kad žmogus nesitreniravo kelias dienas, arba tai darė puse jėgos. Kai kuriuos dalykus galima atlikti geriau.