KALĖDŲ DOVANOS: JAS PIRKTI MALONUMAS AR KANČIA?

Daugybė žmonių giliai širdyje nepritaria masiniam Kalėdų dovanų pirkimui, tačiau vis tiek jas perka, nes bijo likti nesuprasti. Be to, išgyvena stresą svarstydami, ar pataikys, ir skaičiuodami, kiek pinigų išleis.

Daugybė žmonių giliai širdyje nepritaria masiniam Kalėdų dovanų pirkimui, tačiau vis tiek jas perka, nes bijo likti nesuprasti. Be to, išgyvena stresą svarstydami, ar pataikys, ir skaičiuodami, kiek pinigų išleis.

Ką vieni mėgsta, kiti – nekenčia

Finansininkai moko iš anksto suplanuoti dovanų pirkimo laiką, pradėti jas rinkti gerokai anksčiau nei paskutinę savaitę. Patariama numatyti pinigų sumą, kurią ketinama išleisti dovanoms ir susidaryti sąmatą – kiek kokiai dovanai skirti pinigų.

Vis dėlto šventinis laikotarpis apsuka galvas, atsileidžia taupymo varžtai ir griežtas buhalterinis požiūris į dovanų pirkimą ištirpsta. Juk norisi daryti gera. Tačiau, kaip rodo apklausos, daugiau kaip pusė žmonių, ieškodami dovanų, ne džiaugiasi, o baiminasi, kad dovana nepatiks.

Universalaus recepto, kaip išrinkti dovaną, kuri iš tiesų pradžiugintų artimąjį ar draugą, nėra ir nebus. Kaip parodė ekspromtu mano atlikta draugų, artimųjų ir kolegų apklausa, bene vienintelis būdas neprašauti pro šalį – įsiklausyti į žmogų. Daugelis sutiktų geriau negauti jokios dovanos, nei sulaukti atsitiktinio, neapgalvoto, per akcijas nupiginto menkaverčio masinės gamybos daikčiuko, kuris tik užims vietą, o galiausiai iškeliaus į šiukšliadėžę.

Skirtingi žmonės tas pačias dovanas vertina skirtingai. Vienas labai džiaugiasi gavęs dovanų čekį, o kitą tai siaubingai suerzina. Vienų namuose visuomet atsiras vietos kvapioms žvakėms, o kitiems tai pati banaliausia dovana, kuri sandėliuojama toliausiame namų kamputyje. Tad rizika prašauti labai didelė.

Pinklėms labai nesipriešina

Jei niekam nieko nedovanotum ir pats negautum nė menkiausios dovanėlės, ar Kalėdos būtų ne Kalėdos? Tikriausiai, ne, juk tai visų pirma dvasinė šventė. Tačiau dovanomis apipiltos šventės įvaizdis ima ir priverčia pasiduoti masinei psichozei.

Rinkodaros ekspertė Rūta Urbanskienė pripažįsta: ir jai sunkiai sekasi nepasiduoti pirkimo manijai. "Sukuriama nuomonė, kad jei nepirksi dovanų kalnų, nekaip atrodytų prieš kitus", – kad prekybininkai kartais perspaudžia tiesmuka reklama svarstė R.Urbanskienė.

Kita vertus, dovanoti ir gauti dovaną yra malonu. "Mano geroji pusė sako, kad noriu kažką žmogui padovanoti, o prekybininkai dar pritaria: taip, reikia padovanoti. Tada ir pakliūvu į pinkles", – kvatojo R.Urbanskienė, gerai žinanti rinkodaros subtilybes.

Valgomi dalykai neprapuola

Vis dėlto neseniai į pensiją išėjusi moteris turi savų gudrybių, kaip išsisukti su pigesnėmis dovanomis, nekainuojančiomis nė 10 litų.

"Nusiperku gražių maišelių, pridedu į juos saldainių, vaisių, riešutų. Gražiai supakuota dovana suteikia momentinį malonumą, ir tai yra gerai", – svarstė rinkodarininkė. Valgomos dovanos, jos įsitikinimu, kur kas geriau nei menkaverčiai suvenyrai.

Be to, ji prie dovanėlės prikabina atviruką su pačios užrašytais palinkėjimais. "Tada dovana tikra, mano, o ne įsiūlyta prekybininko", – pastebėjo ji.

Iš pensijos pradėjusi gyventi moteris pirmiausia suskaičiuoja, kiek iš viso reikės dovanų. Tarkim, šiemet ji norėtų simboliškai pasveikinti apie 30 žmonių. Moteris planuoja, kad dovanos kainuos apie 7–8 litus, tad joms pensininkė išleis 200–300 litų.

"Man pačiai patinka kuklios dovanos, nes suprantu, kad visi dovanas perka dideliam skaičiui žmonių. Tačiau labai džiaugiuosi, jei dovanų gaunu gerą knygą, pavyzdžiui, apie gamtą, visatą. Tokios knygos suteikia žinių", – savo Kalėdų Seneliui šypsodamasi patarinėjo pašnekovė.

Jos įsitikinimu, kiekvienas turime sugalvoti, sukurti savo dovanas. "Tai parodo, kiek galvojame apie tuos žmones, kuriems dovanojame", – pabrėžė R.Urbanskienė.

Komentaras

Rasa Kazlauskienė
Psichologė

Išvengti streso perkant dovanas beveik neįmanoma, nebent priklausai žmonių ratui, kurį vienija vienodos vertybės. Pavyzdžiui, visi susitaria, kad atsispirs masinei Kalėdų dovanų pasiūlai parduotuvėse ir teiks tik savadarbes dovanas. Atsimenu bičiulę, kuri Kalėdų proga kitoms draugėms padovanojo po savo sukurtos poezijos posmelį. Tai buvo labai šaunu. Tačiau statistinis žmogus nėra atsparus reklamai. Visur rodomi patenkinti žmonės, besidžiaugiantys brangiomis, ypatingomis dovanomis. Žmonės stengiasi būti geri artimiesiems ir suteikti malonumą, kokį rodo reklamose. Be to, jei kelerius metus iš eilės kas nors įteikia Kalėdų dovaną, asmuo jaučiasi įsipareigojęs atsilyginti tuo pačiu. Tada deramasi su savimi, ar dovana turi atitikti piniginę išraišką, ar būti kūrybiška, išradinga. Universalaus patarimo, kaip nepatirti streso renkant dovaną, nėra. Galbūt verta pagalvoti: ar siekiu suteikti žmogui malonumą, ar dovanojimas yra įpirštas spaudimo? Nebloga išeitis – susitarti, kad dovanos nebūtų išpūstos, numatyti kokią nors nedidelę sumą. Pavyzdžiui, jei sutariama, kad dovana neviršys 10 litų, tuomet tai skatins išradingumą, nereikės svarstyti, ar dovanojamas daiktas ne per pigus.