Ką daryti, jeigu valgant išsprūsta pokštas ar anekdotas? Atsiprašyti ir toliau tyliai valgyti? Ar skelti dar vieną linksmą nutikimą, kad šventė būtų linksmesnė, o valgiai skanesni? Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad valgant prie šventinio šeimos stalo juokauti pageidaujama: „Priešingu atveju šventė gali virsti rimta ir įtempta procedūra“.

Pasak O. Lapino, šeimos rate, kur žmonės draugiški ir tolerantiški vieni kitiems, juokauti pageidaujama. „Humoras rodo atsipalaidavimą, laisvę, pasitikėjimą aplinka ir žmonėmis. O rimtis parodo rituališkumą, lyg sėdėtume visi susikaupę kaip per laidotuves ar šermenis. Nebijokite juokauti prie šventinių stalų, kad ir velykinio, nes svarbiausia yra jaustis gerai ir sukurti jaukią atmosferą“, – sako psichoterapeutas.

Psichoterapeuto šeimoje Velykos – linksma šventė, kur būna ir anekdotų, juokų, lengvų pašaipų. Juk kiekvienas giminės ar šeimos susėdimas prie stalo nėra vien tik valgymas, bet ir susibūrimas drauge, pabuvimas kartu.

O. Lapinas rimtai nevertina pasakymų, kad kalbėjimas valgant prie vaišių stalo yra neetiškas veiksmas.

Tai visai kitoks pojūtis, nei valgant įmonės valgykloje ar restorane, kur nieko nepažįstate, kur tvyro šiokia tokia įtampa.

„Jeigu valgymą lydi kalbėjimasis, šnekučiavimasis, tai galima vadinti sveiku laiko praleidimo būdu. Tai emociškai kur kas daugiau nei tik pasisėdėjimas kartu. Tai visai kitoks pojūtis, nei valgant įmonės valgykloje ar restorane, kur nieko nepažįstate, kur tvyro šiokia tokia įtampa. Manau, kad valgymas  kalbantis yra sveikesnė, natūralesnė žmonių bendravimo forma negu valgymas neištariant nė žodžio“, – mano O. Lapinas.  

Tiesa, psichoterapeutas siūlo prieš pasakojant anekdotą įvertinti, kokioje giminių ar artimųjų kompanijoje esate. Jeigu pirmą kartą atvažiavote pas uošvius ir nežinote jų humoro jausmo, galbūt vertėtų nuo aštresnių anekdotų susilaikyti.