Jei kintant sezonams patiriate nuotaikų šuolius, veikiausiai žinote, kad metų laikas daro didelę įtaką psichologinei savijautai, ypač šiaurės šalyse. Pasak sveikatos ekspertų, tokios būsenos kaip nerimas gali suintensyvėti rugsėjį, o sezoninės depresijos epizodai įsibėgėti vėlyvą rudenį ir piką pasiekti žiemą. Tiesa, melancholija ir nuovargis nebūtinai byloja apie ligą.

Tarsi naujieji metai

Paradoksalu, tačiau net ir sugrįžę po kokybiškų vasaros atostogų rugsėjį galime pajusti ženklų energijos sumažėjimą – sunkumą keltis iš lovos, negebėjimą susikoncentruoti darbuose ir kitus nuovargio simptomus. Kodėl? Sveikatos ekspertai bei įvairių verslo sričių profesionalai turi ne vieną paaiškinimą.

„Rugsėjis man sukelia daug daugiau „naujos pradžios“ jausmo nei sausio 1-oji. Galbūt todėl, kad rudens pradžioje tenka gerokai daugiau planuoti, strateguoti bei mąstyti apie profesinį ir asmeninį gyvenimą“, – mintimis dalijasi marketingo bei komunikacijos specialistė, kanadietė Jennifer Faulkner.

Klimato ypatybės turi įtakos ir verslo santykiams. „Jei gyvenate šiaurės pusrutulyje, tikėtina, jog jūsų vasaros paprastai būna tingios, miglotos. Daugelyje įmonių darbai vyksta lėtesniu tempu. Klientai, kolegos atostogauja, niekas neskuba užbaigti sandorių, svarbių sprendimų priėmimas atidedamas rudeniui. Todėl būtent rugsėjį kimbame į naują verslo augimo sezoną“, – sako marketingo specialistė.

Kaip pastebi „Forbes“, rugsėjį verslas stengiasi surasti trūkstamus specialistus, o šie savo ruožtu – sugrįžti į karjeros vėžias arba dairytis naujų profesinių galimybių. Itin didelį spaudimą patiria laisvai samdomi specialistai, kuriems kyla nelengva pagunda pratęsti vasaros atostogas rudens sąskaita. Nepriklausomai nuo profesinio statuso, dalis dirbančiųjų patiria kažką panašaus į „jet lag“ efektą – užsitęsusį vasaros tingulį, kitaip tariant, nenoriai primena suaugusiųjų „back-to-school“ (sugrįžimo į „mokyklą“) versiją.

„Panašiai kaip rugsėjį jautėmės vaikystėje, kai turėdavome grįžti į mokyklą, taip jaučiamės ir suaugę – šis mėnuo sukelia nerimo jausmą ir, žinoma, natūralu, kad jaučiamės šiek tiek neramūs“, – pastebi klinikinis psichologas Dr. N. Thiyagarajan.

Problema gali būti gilesnė

Tačiau kaip atskirti, ar slegianti savijauta – tik laikina rugsėjo pradžios būsena? O gal problema – daug gilesnė? Kaip teigia Limeriko universitete dirbanti psichologijos mokslų daktarė Jill Pearson, vienas iš rodiklių – laikas.

„Jei atostogų metu jaučiamės šiek tiek „atitrūkę“, šis jausmas lydi ir sugrįžus į darbovietę, įprastą rutiną. Tiesa, 2011 m. Olandijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog tokia būsena – laikina. Įgūdžiai sugrįžta per apytikriai savaitę – tiek laiko reikia duoti sau, kad sugrįžtume į normalų darbinį lygį“, – sako J. Pearson.

Pajutus „rudeninio bliuzo“ pojūtį, galima taikyti įvairias fizinės ir emocinės gerovės praktikas – medituoti, gydytis šviesos terapija, lankyti mankštas, laikytis miego higienos.

Tačiau melancholija, nuovargis ir nerimas gali byloti ir apie prasidedančią ligą – vadinamąjį sezoninį nuotaikų sutrikimą (angl. SAD, Seasonal Affective Disorder). Manoma, kad šiuo sutrikimu susergama jauname amžiuje – 20–30 m. Liga dažniausiai pasireiškia šiaurės platumų gyventojams.

Sezoninio nuotaikų sutrikimo priežastys slypi hormoniniuose pokyčiuose, kuriuos sukelia kintantis gamtos bei gyvenimo aktyvumo ciklas. Manoma, kad šviesos trūkumas, taip pat žemesnė temperatūra bei grįžimas į įprastą kasdienybę išbalansuoja hormoninę pusiausvyrą.

Tuomet atsiranda šie ir panašūs simptomai – prislėgta nuotaika, darbingumo sumažėjimas ir nuolatinio nuovargio jausmas; taip pat gali atsirasti kaltės, beviltiškumo, bejėgiškumo jausmas, apatija, kankinti fiziniai simptomai, tokie kaip galvos ar pilvo skausmai.

Paprastai šis sutrikimas praeina pavasarį, gali būti juntamas kaip silpno ar vidutinio lygio depresija, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti medikamentų ar net hospitalizacijos.

Pasikrauti prasmės pojūčiu

Pajutus „rudeninio bliuzo“ pojūtį, galima taikyti įvairias fizinės ir emocinės gerovės praktikas – medituoti, gydytis šviesos terapija, lankyti mankštas, laikytis miego higienos. Nepaprastai reikšminga yra ir savistabos rolė.

Kanadiečių klinikinis psichologas ir bestselerio „12 gyvenimo taisyklių“ autorius Jordanas Petersonas teigia, jog aplankius liūdesiui svarbu iškelti sau tikslą – reikšmingą, svarbų, didelį gyvenimo tikslą, kurio siekimas kasdien mus pakrautų prasmės pojūčiu.

„Sunkmečiais, chaoso periodais žmogus gali veikti darydamas tai, kas jam yra prasminga, tikra, verta. Būtent tai ir leidžia išlikti vandens paviršiuje potvynio metu“, – metaforiškai kalba autorius. Tiesa, turėti gyvenimo kryptį – nepakanka. Kasdien reikia dėti pastangas, kad kiekvienas, į tikslą orientuotas veiksmas būtų atliekamas sąmoningumo šviesoje.

„Kai budriai, dėmesingai sieki savo tikslo, rodos, visas pasaulis tau padeda jo siekti. Pradedi matyti galimybes, pastebėti dalykus, kurių anksčiau nematei, ir priešingai – nebekreipti dėmesio į tai, kas tau nenaudinga“, – pastebi J. Petersonas.

Turint prasmingą tikslą atsiranda stabili emocinė bei motyvacinė sąranga, kuri pradeda veikti inertiškai. „Kiekviena diena tampa tam tikrų problemų ir iššūkių rinkiniu, ir jei tinkamai juos išsprendžiate, išliekate savo kelyje, galite koncentruotis į kitą dieną, turite kryptį, kuri jus veda į priekį. Jūs – gyvenate“, – kalba psichologas.

Rašytojas viešai yra dalinęsis ir savo asmeniniais išgyvenimais – sunkiomis akimirkomis, kuriomis jam padėjo jo paties suformuluotos gyvenimo taisyklės. Viena tokių – 12-oji: „Būkite dėkingas, net ir kentėdamas“.

„Nuolatinis bandymas sau priminti apie viską, dėl ko turėčiau jaustis dėkingas, padėjo išvengti iš perteklinio nerimo ir skausmo kylančios nevilties“, – atvirauja autorius.

Sezoninė depresija

* Dar vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD). Tai depresinis sutrikimas, pasireiškiantis rudenį, žiemą ir įvardijamas kaip ilgą laiką besitęsiantis nuotaikos pablogėjimas. Atėjus šiltajam metų laikui, SAD išnyksta.

* Pagrindiniai rudeninės depresijos simptomai yra energijos stygius, apatija, bejėgiškumo jausmas, nerimas, vengimas bendrauti, nuolatinis mieguistumas, įvairūs apetito pokyčiai, gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas. Ją gali lydėti ir fiziniai negalavimai: dažni galvos ar skrandžio skausmai, dusulys.

* Tikslios sezoninės depresijos priežastys nežinomos, bet manoma, kad tokia būsena atsiranda pirmiausia dėl saulės šviesos trūkumo. Pablogėjus orams ir sumažėjus natūralios saulės šviesos, sutrinka žmogaus vidinis laikrodis, reguliuojantis miegojimo ir prabudimo ciklus. Smegenyse pakinta cheminių medžiagų – hormonų melatonino ir serotonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra.

* Melatoninas organizme gaminasi tamsiuoju paros metu ir yra atsakingas už mūsų pasiruošimą miegui ir jo kokybę. Susijungęs su smegenyse esančiais receptoriais, melatoninas padeda sumažinti nervinį aktyvumą. Žmonėms, kuriems nustatoma stipri rudeninė depresija, melatonino išsiskyrimas vėluoja, t. y. jis gaminasi ne tada, kada turėtų. Dėl to sutrinka mūsų organizmo cirkadinis ritmas, tampa sunku užmigti, o miego kokybė suprastėja.

* Trūkstant natūralios saulės šviesos, organizme sumažėja ir vitamino D gamyba. Vitaminas D aktyvuoja serotonino produkciją – jis reguliuoja nerimą, laimės suvokimą ir nuotaiką. Trūkstant vitamino D, jaučiamas  nuovargis, silpnumas, prislėgta nuotaika, tad manoma, kad būtent serotonino ir melotonino gamybos organizme disbalansas ir sukelia rudeninę depresiją.

* Pirmieji rudeninės depresijos simptomai gali pasireikšti jau spalio ar lapkričio mėnesiais, todėl, norint išvengti šio negalavimo, reikėtų imtis prevencinių priemonių rudeniui dar nespėjus įsibėgėti ir nelaukiant simptomų atsiradimo. Verta pradėti nuo tokių paprastų dalykų kaip meditacija, laiko leidimas gryname ore, trumpesnis išmaniųjų įrenginių naudojimo laikas, fizinis aktyvumas.

* Didelę įtaką gerai mūsų emocinei būklei daro ir tinkama, visavertė mityba. Ypač rekomenduojama vartoti mažiau produktų, turinčių daug cukraus. Cukrus, jo pakaitalai, miltai, sultys ir kiti greitai įsisavinami angliavandeniai, kurie staigiai kilsteli gliukozės kiekį kraujyje, suteikia tik trumpalaikį laimės jausmą. Jei taip maitinamasi nuolat, gliukozės šokinėjimas atima galimybę jaustis laimingam. Tokie produktai išbalansuoja organizmą, sukelia uždegimus skatinančius procesus, o su jais – prastą nuotaiką ir nerimo jausmą.