Apetitu nesiskundžiantys žmonės galbūt laimingesni už tuos, kurie kasdien skaičiuoja kalorijas. Tačiau noras atsikratyti papildomų kilogramų nėra tik mados klyksmas, tai gali sustiprinti sveikatą.

Mados industrija yra demokratiška, nes kuria naujus drabužius ne tik liekniems, bet ir apkūniems žmonėms. Tačiau gydytojai nėra tokie atlaidūs – jų požiūriu, tik normalų kūno masės indeksą turintis žmogus gali išvengti daugelio rizikos veiksnių. O tai reiškia, kad įmanoma išvengti lėtinių ligų, kurios apsunkina senatvę.

Per pastaruosius tris dešimtmečius nė viena valstybė negali pasigirti, kad turi gerą strategijos planą, kaip sėkmingai kovoti su nutukimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įspėja, kad nutukimas – viena didžiausių nepripažintų visuomenės sveikatos bėdų, turinti didelį poveikį sergamumui ir mirtingumui.

Jei situacija nesikeis, 2030 m. net 3,3 mlrd. planetos gyventojų (tai sudaro 60 proc. populiacijos) svoris bus pernelyg didelis. Kauno klinikų gydytoja gastroenterologė docentė Jolanta Šumskienė pabrėžė, kad šis įspėjimas svarbus ir Lietuvai. PSO duomenimis, pagal nutukimo paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuva užima penktą vietą – po Turkijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Maltos.

– Gydytojai įspėja apie gresiančią nutukimo epidemiją. Kokios yra pagrindinės priežastys? – paklausėme docentės J.Šumskienės.

– Nutukimas yra lėtinė liga, susijusi su įvairiais veiksniais: biologiniais, psichologiniais, socialiniais ir aplinkos. Išaugęs fizinis pasyvumas ir neracionali mityba – svarbiausios priežastys, dėl kurių nutukimas taip greitai plinta Lietuvoje. Maždaug du trečdaliai suaugusiųjų yra fiziškai neaktyvūs, o jų mitybai būdingas per didelis gaunamos energijos kiekis. Apetitas, medžiagų apykaitos greitis, riebalų kaupimasis organizme, fizinis judrumas gali būti susiję ir su paveldimumu. Mokslininkai nustatė, kad yra daug genų, lemiančių nutukimą: FTO, MC4R, FABP, LEP ir kiti. Polinkis gali būti perduodamas iš kartos į kartą, kodėl gyvendami toje pačioje aplinkoje vieni žmonės priauga kur kas daugiau kūno svorio nei kiti.

Svarbu ir lytis bei amžius. Vyrai turi daugiau raumeninio audinio, o moterys – daugiau riebalinio. Bėgant metams lytinių ir augimo hormonų gamyba žmogaus organizme mažėja. Dėl to vyrams kaupiasi riebalai ant pilvo. Atėjus menopauzei, augimo hormono ir lytinių hormonų estrogenų mažėjimas moterims taip pat sukelia riebalų kaupimąsi.

– Gal jaunoji karta yra sportiškesnė?

– Bėda ta, kad net vaikai ir jauni žmonės turi antsvorio, o kai kurie yra netgi nutukę. Tyrimai rodo, kad daugelyje šalių vieno iš penkių vaikų svoris pernelyg didelis, o tokiose šalyse, kaip Graikija, JAV, Italija, maždaug trečdalis. Kinijoje, Korėjoje ir Turkijoje nutukusių vaikų yra gerokai mažiau – apie 10 proc.

Yra pastebėta, kad antsvoris ir nutukimas labiau paplitę tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šiuo požiūriu išsiskiria Šiaurės Europos valstybės: Švedija, Norvegija, Danija, Nyderlandai, taip pat Jungtinė Karalystė ir Australija, kur antsvoris ir nutukimas labiau būdingas mergaitėms.

– Kokią įtaką antsvoriui turi gyvensena?

– Taupydami laiką mes vis dažniau naudojamės automobiliu, vengiame eiti pėsčiomis net nedidelį atstumą. Tai rodo, kad mums būdingas sumažėjęs fizinis aktyvumas. Kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė užimtumas? Daugumos darbas – sėdimas. Buityje neliko fizinio krūvio, naudojamės įvairiomis technologijomis ir prietaisais. Vis dažniau laisvalaikį praleidžiame prie televizoriaus, ilgai žaidžiame kompiuterinius žaidimus, nepaleidžiame iš rankų mobiliųjų telefonų. Retas gali pasigirti, kad laisvalaikiu bėgioja, plaukioja, važinėja dviračiu, žaidžia su draugais krepšinį ar futbolą. Mes vis labiau tampame nejudria visuomene.

Netgi vartojimas kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, antidepresantų, kontraceptinių tablečių ar hormonų, gali būti siejamas su padidėjusiu kūno svoriu.

Nutukimą gali skatinti ir nereguliari mityba, daug kalorijų turintis riebus ir sunkiai virškinamas maistas, persivalgymas. Vis daugiau žmonių neturi laiko gaminti valgį namuose, todėl perka įvairių pusfabrikačių, kurie jau buvo iškepti, apvirti, o vėliau užšaldyti. Greitojo maisto parduotuvės ir restoranai vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis, pavyzdžiui, didinamos porcijos, už tą pačią kainą galima užsisakyti ne vieną, o kelis patiekalus. Taip su maistu gauname daugiau kalorijų, nei jų išeikvojame.

– Kaip stresas atsiliepia valgymo įpročiams?

– Stresas taip pat yra nutukimo palydovas. Malšindami nerimą ir negalėdami atsipalaiduoti dažnai nepastebime, kad valgome nejausdami sotumo ir be didelio džiaugsmo. Emocinis valgymas gresia ir tiems žmonėms, kuriuos dažnai vargina nuotaikos sutrikimai, beviltiškumas ar depresija. Valgome ir tada, kai jaučiamės niekam nereikalingi. Tai rodo, kad visuomenei trūksta žinių, kaip valdyti savo emocijas ir kūno masę. Netgi vartojimas kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, antidepresantų, kontraceptinių tablečių ar hormonų, gali būti siejamas su padidėjusiu kūno svoriu.

Taip vis labiau apkrauname kepenis, o jos atlieka svarbų darbą – padeda virškinti riebalus. Jų ląstelių gali kauptis ir kepenyse, ypač tada, kai valgome gausiai ir mažai judame. Dėl kepenų suriebėjimo pasaulyje kenčia nuo 6 iki 35 proc. žmonių, o JAV – nuo 10 iki 46 proc. Todėl labai svarbu išlaikyti normalų kūno svorį, atsikratyti nutukimo ir išvengti kepenų suriebėjimo. Norint, kad kepenys funkcionuotų tinkamai, svarbu laikytis mitybos režimo.

– Mokslininkai įspėja, kad 2030 m. nealkoholinio kepenų suriebėjimo sukelta kepenų cirozė bus pagrindinė priežastis, dėl kurios atliekama kepenų transplantacija. Kuo pavojingos suriebėjusios kepenys?

– Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – viena dažniausių kepenų ligų Vakarų šalyse, kuriose yra paplitę rizikos veiksniai: centrinio tipo nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas. Ši liga dar vadinama kepenų steatoze. Jos ypatumai – uždegimų sukelti pokyčiai, kurių kepenyse gali būti, bet gali ir nebūti. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl žmogus gali nieko neįtarti. Blogiausia, kad, suriebėjus kepenims, vystosi pavojinga būklė – kepenų cirozė. Tokiu atveju vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra persodinti donoro kepenis.

Nutukimas kelia didesnę riziką sirgti kepenų ligomis. Kita vertus, sergant kokia nors kepenų liga, gali būti sunkiau susidoroti su antsvoriu. Juk sveikos kepenys yra susijusios su virškinimu ir riebalų metabolizmu, o dėl kepenų pažeidimų kenčia visas organizmas. Įspėdami apie nutukimo grėsmę, mokslininkai daro išvadą – nutukimas gali lemti tokią pačią kepenų suriebėjimo būklę, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.

– Kaip apsaugoti kepenis nuo suriebėjimo?

– Pirmiausia būtina peržiūrėti mitybą. Kepenys – didžiausias vidaus organas ir stambiausia virškinimo liauka. Šis organas atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, kaupia tam tikrus vitaminus, detoksikuoja organizmą. Kontroliuoti apetitą galima įvairiomis nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rašyti maisto dienoraštį, kur pasižymime, ko ir kiek per dieną suvalgėme.

Kovoti su antsvoriu padeda įpročių keitimas. Valgiaraštį galima papildyti košėmis iš įvairių grūdų, ląsteliena, kurios gausu daržovėse ir vaisiuose. Patartina mažiau vartoti riebios mėsos ir riebių pieno produktų, valgyti tik tam tikromis valandomis, mažinti porcijų dydį, vengti užkandžiavimų tarp pagrindinių valgymų. Svarbu pusryčiauti ir neprisikimšti skrandžio vėlai vakare. Į valgiaraštį reikėtų įtraukti daugiau daržovių, pupelių, lęšių, grūdų, nesaldintų košių, maistinių skaidulų, liesų pieno ir mėsos produktų, taip pat jūrų gėrybių. Pacientams visada patariu atidžiai skaityti etiketes ir vengti tokių maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, daug riebalų. Kepenis taip pat apkrauna svaigalai, todėl geriausias gėrimas yra vanduo.

– Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama augalinės kilmės vaistinėms medžiagoms. Kuo naudingas naujas kepenų gelbėjimo būdas augalų ekstraktais?

– Kurkuminas išskiriamas iš ciberžolių šaknų, silimarinas – iš tikrųjų margainių sėklų, piperinas – iš juodųjų pipirų. Šių medžiagų derinys ypatingas tuo, kad stiprina viena kitos veikimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad kurkumino įsisavinimą net iki 20 kartų pagerina piperinas, o silimarinas kartu su kurkuminu veikia sinergiškai. Piperinas gerina ir silimarino biologinį aktyvumą.

Tai naudinga, nes kepenų apsauga tampa kur kas efektyvesnė, mažėja jų suriebėjimas. Silimarinas yra labiausiai ištyrinėta medžiaga, kurios teigiamu poveikiu kepenims neabejojama: jis padeda atkurti kepenų ląstelių membranas, pasižymi savybėmis, apsaugančiomis kepenis nuo toksinų. Kurkumino, silimarino ir piperino derinys itin pravartus tiems, kurie turi kepenų veiklos sutrikimų rizikos veiksnių: dažnai vartoja vaistus, mėgsta riebų ir perdirbtą maistą, nevengia alkoholio. Kai nesiseka sumažinti antsvorio, patarčiau tokią augalinę terapiją tęsti bent tris mėnesius.