ATOPINIS DERMATITAS – SUTRAMDOMA LIGA

Atopinis dermatitas – viena sunkiausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių odos ligų. Nors jos visiškai išgydyti ir negalima, tačiau kontroliuoti – įmanoma. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje su atopiniu dermatitu, pasitelkdama modernius tyrimus ir taikydama pažangius gydymo metodus, sėkmingai kovoja patyrusi įvairių sričių medikų komanda.

Serga ir vaikai, ir suaugusieji

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė paaiškino, kad atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė vaikų ir suaugusiųjų liga, kliniškai pasireiškianti stipriu niežėjimu, bėrimu, odos sausumu.

J.Česienė pripažino, kad atopinis dermatitas – viena dažniausių odos ligų.

"Šis susirgimas kamuoja apie 2–5 proc. jaunų suaugusių žmonių ir iki 20 proc. vaikų", – skaičius vardijo gydytoja dermatovenerologė.

Gydant atopinį dermatitą, dalyvauja kelių specialybių gydytojai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sergantiesiems šia liga pasiruošusios padėti gydytojos dermatovenerologės, alergologė, genetikė.

Būtinybė – tiksli ligos istorija

J.Česienė akcentavo, kad atopinis dermatitas diagnozuojamas kliniškai, laikantis specialių kriterijų.

"Todėl itin svarbu surinkti tikslią ligos anamnezę, kruopščiai apžiūrėti pacientą. Gerai surinkta ligos istorija, išsiaiškinimas apie gretutines ligas, taip pat ligonio šeimos narių alerginius susirgimus padeda nustatyti atopinį dermatitą bei įtarti esamų simptomų alerginę kilmę. Gauta informacija padeda planuoti būsimus diagnostinius mėginius", – pasakojo gydytoja dermatovenerologė.

J.Česienės teigimu, kalbant apie atopinio dermatito raidą, svarbų vaidmenį atlieka maisto alergenai. Jei atopinis dermatitas prasideda kūdikystėje, būtina kuo anksčiau tirti vaiką dėl alergijos maistui.

Jei liga pasireiškia vyresniam nei 2–3 metų vaikui, dažniau nustatomas įsijautrinimas įkvepiamiems aplinkos alergenams. Kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga, tuo dažniau nustatoma alergija maistui.

Prireikus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami diagnostiniai tyrimai – tiriami alerginiai odos bei provokaciniai maisto mėginiai, daromas klinikinis kraujo tyrimas, skiriama eliminacinė dieta. Kartais diferencinei diagnostikai būtina ir odos biopsija.

Taiko įvairaus amžiaus pacientams

Odos dūrio mėginys – dažniausiai kasdienėje alergologo praktikoje taikomas metodas.

Kaip teigė J.Česienė, norint atlikti minėtą tyrimą, metai nėra svarbūs, todėl jis galimas įvairaus amžiaus pacientams.

Atliekant odos dūrio mėginį ant neišbertos odos lašinama tiriamojo alergeno (1 lašas) ir toje vietoje specialia adata įduriama į epidermį. Po 15 minučių vertinama reakcija. Šis tyrimas padeda nustatyti įsijautrinimą maisto ar įkvepiamiems aplinkos alergenams.

Odos dūrio-dūrio mėginys – mėginys, atliekamas kaip ir prieš tai minėtas odos dūrio tyrimas, bet duriama pirmiausia į pasirinktą natyvinį alergeną (vaisių, daržovę ir kt.), paskui – ta pačia adata į odą. Tyrimas svarbus maisto alergijos diagnostikoje.

Šį mėginį galima atlikti ne tik su šviežiais, bet ir su užšaldytais bei prieš mėginius atšildytais maisto produktais. Vertinama taip pat, kaip odos dūrio mėginys.

Tyrimams – moderni įranga

J.Česienė pasakojo, kad esant greito tipo alerginėms reakcijoms, kraujo serume nustatomi ir specifiniai imunoglobulino E (IgE) antikūnai. Kiekybiniai imuniniai metodai leidžia nustatyti alergenui specifinio IgE koncentraciją kraujo serume.

Gydytoja dermatovenerologė įvardijo kelis specifinių IgE antikūnų tyrimo pranašumus. Anot jos, tai – saugus, standartizuotas, nuo vartojamų vaistų ir odos reaktyvumo nepriklausantis tyrimas.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atrankiniai alergijos tyrimai atliekami "EuroBlotMaster" automatizuota sistema, ja alergija vertinama pagal šešias klases. Visiems ligoniams yra tiriamos kryžminės alerginės reakcijos, naudojant CCD žymenį. Kliniškai informatyvu, kai CCD reikšmė atitinka trečią ir aukštesnes klases. Auksiniu standartu vadinamas alergologinės laboratorinės diagnostikos analizatorius "ImmunoCAP" bei jo reagentai. Mūsų ligoninėje yra įdiegta "ImmunoCAP" automatizuota alergijos diagnostikos sistema, tyrimų metodas – fluoroimunofermentinis. Alergija vertinama pagal šešias klases", – pasakojo pašnekovė.

Diagnozuoja ir alergiją maistui

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomi ir kiti diagnostikos metodai. Pavyzdžiui, odos lopo mėginys su įvairiais alergenais naudojami lėto tipo padidėjusio jautrumo odoje reakcijų priežasčiai nustatyti.

Klaipėdos universitetinė ligoninės gydytoja alergologė Viktorija Paltarackienė paaiškino, kad tai gana paprastas, bet labai informatyvus metodas išaiškinant alerginio kontaktinio dermatito priežastis, kai kurias padidėjusio jautrumo vaistams ar maisto produktams reakcijas.

Alergenų įdedama į specialias kameras, 48 valandoms klijuojama ant nepažeistos odos (dažniausiai viršutinės nugaros srities), nuėmus kameras vertinama po 2 parų ir po 4–5 dienų.

Įvairūs tyrėjai nurodo, kad kartu atliekami odos dūrio ir odos lopo mėginiai reikšmingai padidina maisto alergijos diagnostikos galimybę vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Odos lopo mėginys su maistu nėra standartizuotas.

"Nors derinant odos lopo mėginį su teigiamais odos dūrio mėginiais ir specifinių IgE antikūnų kraujo serume kiekiu galima diagnozuoti alergiją tam tikriems maisto produktams, tačiau daugumai ligonių vis dar reikalingi standartizuoti provokaciniai oraliniai mėginiai, padedantys nustatyti diagnozę ir išvengti nereikalingų dietos apribojimų", – teigė V.Paltarackienė.

Anot jos, maisto alergijos diagnozė galutinai patvirtinama provokaciniais oraliniais mėginiais.

Atliekamas atviras arba abipusiškai slaptas placebu kontroliuojamas mėginys. Pirmuoju atveju ir pacientas, ir gydytojas žino bandomojo produkto sudėtį, antruoju – ne.

Provokaciniai oraliniai mėginiai laikomi auksiniu standartu diagnozuojant alergiją maistui tiek moksliniuose tyrimuose, tiek klinikinėje praktikoje. Šie mėginiai atliekami tam tikrą laikotarpį laikantis individualios eliminacinės dietos.

"Tiesa, tais atvejais, kai visiškai atitinka anamnezės duomenys (pasireiškia sunkios sisteminės reakcijos pakartotinai pavartojus to paties maisto alergeno) ir gaunami teigiami odos dūrio mėginių bei specifinių IgE tyrimo rezultatai, provokacinio oralinio mėginio atlikti nerekomenduojama", – įspėjo gydytoja alergologė.

Anot jos, abipusiškai slapto placebu kontroliuojamo provokacinio oralinio mėginio pranašumas – tyrimas galutinai patvirtina arba paneigia alergijos maistui diagnozę.

"Surinkus ligos istoriją, atlikus odos mėginius, specifinių IgE antikūnų kraujo serume tyrimą ir įtarus tam tikrus klinikinius požymius sukeliančius maisto produktus, jie pašalinami iš ligonio valgiaraščio", – kalbėjo V.Paltarackienė.

Gydymą planuoja ilgam laikui

Atopinio dermatito pažeista, o ypač nukasyta oda gali komplikuotis antrine infekcija: bakterine, grybeliu ar virusu.

"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami kokybiški mikrobiologiniai, laboratoriniai tyrimai grybelinės bei virusinės infekcijos diagnostikai. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl gydymas turi būti planuojamas ilgam laikui į priekį. Be to, svarbu užtikrinti, kad jis būtų saugus", – teigė J.Česienė.

Anot jos, oda turi būti valoma kruopščiai, bet tuo pačiu švelniai ir atsargiai, kad pašalintų šašus ir apsaugotų nuo bakterinės superinfekcijos.

Efektyvus vietinis gydymas susideda iš trijų pagrindinių principų: pakankamo stiprumo ir dozės medikamentų bei tinkamo jų naudojimo. Dažnai pacientams tenka skirti sisteminius preparatus, fototerapiją.

Nepaisant gydymo galimybių, atopinis dermatitas turi didelę reikšmę gyvenimo kokybei ir pacientams, ir juos prižiūrintiesiems.

"Dažnai pacientai nesilaiko nurodymų, todėl nepasiekiamas teigiamas atsakas į gydymą. Labai svarbu, kad pacientas būtų informuotas apie ligą ir suprastų gydytojų paskyrimus. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suburta specialistų komanda yra pasiruošusi padėti ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems. Tik gerai išaiškinus ligos etiologiją, patogenezę, gydymo ir profilaktikos galimybes, galima tikėtis ligos remisijos", – tvirtino J.Česienė.

Primenama, kad pacientai, norintys konsultuotis pas Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas dermatovenerologes, priimami be šeimos gydytojo siuntimo, reikalinga tik išankstinė registracija. Gydytoja alergologė konsultuoja su šeimos gydytojo siuntimu.