Viduržemio jūros mitybą „Unesco“ yra pripažinęs pasaulio kultūros paveldu. Šiam regionui priklausanti Italijos virtuvė jau įsitvirtino Lietuvoje.

Picoje ir makaronuose didelės žalos nemato ir dietologai, patariantys perimti gerąsias italų maisto derinimo bei gardinimo tradicijas, bet ne įprotį ypač gausiai valgyti vakare.

Teisingi produktai, neteisingi įpročiai

Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, iš italų mitybos tradicijų turime ko pasimokyti.

„Viduržemio jūros regiono žmonių mityba iš esmės atitinka sveikos mitybos piramidės principus. Jie vartoja daug termiškai neapdorotų, šviežių ir įvairių daržovių bei vaisių, racione vyrauja šalto spaudimo alyvuogių aliejus, gausu jūros gėrybių, šviežios žuvies, o šiuose produktuose yra daug žmogaus organizmui reikalingų Omega-3, mononesočiųjų rūgščių. Daržovėse yra mikronutrientų – antioksidantų ir antikancerogenų. Viso grūdo duonoje bei makaronuose – maistinių skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo žarnyną“, – regiono virtuvės privalumus vardija dietologė.

Fenomenalus itališkas maistas Lietuvoje paskatino kurtis picerijų tinklus bei atskirus restoranus. Tiek pica, tiek makaronai reiškia beveik neribotas kulinarines galimybes juos apžaidžiant, bet kaip sveikatai naudingos Viduržemio jūros dietos dalis minimi ne jie, o grūdų produktai, šalto spaudimo alyvuogių aliejus, švieži vaisiai, daržovės, žuvis, jūros gėrybės. Pasak J. Dobrovolskienės, net pica ir makaronai nėra tokie žalingi, kaip kartais gali atrodyti.

„Žinau, kad visi mėgsta patraukti per dantį šiuos miltinius patiekalus, bet nei makaronai, nei picos nieko blogo nedaro, jei tik yra gaminami iš kokybiškų, nebalintų miltų, jei apsieinama be papildomų priedų, tokių kaip riebalai ar kiaušiniai. Tad didelės tragedijos pačiame principe nematau – kur kas svarbiau, kaip produktas ruošiamas, ar gardinamas beverčiais padažais, ar tik šlakeliu tyro alyvuogių aliejaus. Taip pat labai svarbu saikas“, – sako dietologė, kuri sveikos mitybos patarimais dalinsis Baltijos maisto ir gėrimų parodos BAF erdvėje „Maisto žinovai pataria“.

Jei Italijos maisto produktai bei patiekalai Lietuvoje prigyja, tai pati maisto kultūra – ilgos ir vėlyvos vakarienės, dietologės teigimu, neturėtų būti laikomos sektinu pavyzdžiu.

„2–3 valandas trunkančios vėlyvos ir gausios italų vakarienės – tai savotiška klasika, kultūrinių tradicijų dalykas. Tačiau kad ir kaip nenorėčiau to sakyti, manau, kad šios tradicijos po truputį nunyks dėl akivaizdžių įrodymų, kad tai kenkia sveikatai. Jau dabar Pietų Europos šalys susiduria su anksčiau neregėtais nutukimo mastais, taip pat daugėja diabeto atvejų. Tad jei verta žavėtis italų virtuve, jos produktais bei deriniais, toli gražu nereiškia, kad turime aklai perimti viską“, – sako dietologė.

Daugiau patarimų kaip sveikai maitintis, kaip maitintis sportuojantiems žmonėms, bus galima išgirsti Baltijos maisto ir gėrimų parodos BAF erdvėje „Maisto žinovai pataria“. Čia pranešimus lapkričio 10–13 d. skaitys virtuvės šefas Gian Luca Demarco, dietistas ir treneris Lukas Jaliūnas, psichologė Rosita Kanapeckaitė.

Italija atrado Lietuvą

Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentė Ieva Gaižutytė pastebi, kad augant importo apimtims, ne tik į Lietuvos, bet ir į Baltijos šalių rinką pastaruoju metu jau dairosi nauji stambūs žuvies bei jūros gėrybių, taip pat šviežių vaisių ir daržovių importuotojai iš Italijos.

Pernai importas iš Italijos į Lietuvą viršijo 885 mln. eurų ir savo apimtimi nusileido tik Vokietijai, Lenkijai bei Latvijai. Vertinant tik maisto segmentą, iš Italijos į mūsų šalį daugiausiai įvežama vaisių, riešutų, įvairių gėrimų, kavos, arbatos, prieskonių, vertinamas aliejus, sūriai, o Italijos verslininkai gausiomis delegacijomis lankosi Lietuvoje.

„Mūsų rinka jau sulaukė Italijos gamintojų įvertinimo. Jie jaučia, kad lietuviai vis labiau supranta ir vertina aliejaus, vynų, sūrių ir kitų maisto produktų kokybę. Iš Lietuvos distributorių taip pat sulaukiame vis daugiau prašymų rasti ekologiško aliejaus, kitų maisto produktų ir gėrimų gamintojus. Tai rodo, kad vartojimas Lietuvoje įgauna naują braižą, rinka jau pasiruošusi priimti nišinius ir neeilinius aukštesnio lygio produktus. O šiuo metu į mūsų rinką jau dairosi šviežios žuvies bei jūros gėrybių, taip pat vaisių ir daržovių importuotojai iš Italijos, kurie čia mato erdvės savo plėtrai ir yra pasirengę konkuruoti“, – sako Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentė.

Pasak I. Gaižutytės, kasmet auganti Italijos delegacija parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF tik patvirtina, kad Lietuvos vartotojas nori įsigyti aukštesnės kokybės maisto produktų ir yra neabejingas Viduržemio jūros virtuvei.

Dar daugiau Italijos

Maisto žinovai įvardija keletą priežasčių, kodėl itališka virtuvė yra viena populiariausių pasaulyje. Ji paprasta, nebrangi, įvairi, skani, o patiekalai yra ne tik greitai pagaminami, bet ir leidžiama žaisti fantazijai, improvizuoti su ingredientais.

Tai, kad Italija yra ne tik picų ir makaronų, bet ir kavos šalis, parodoje BAF primins „Caffè Allenza“ įkūrėjas iš Sicilijos. „Itališkoje popietėje”, kuri lapkričio 11 d. vyks interaktyvioje „Virtuvės studijos“ erdvėje, „Caffè Allenza“ atstovas susirinkusiems papasakos apie kavos pasaulį, bus galimybė degustuoti įvairias kavos rūšis ir susipažinti su įvairiais jos gaminimo būdais.

Alyvuogių aliejaus mokyklos tikrasaliejus.lt  įkūrėja Liana Davletšina mokys pažinti, suprasti ir ragauti tikrą alyvuogių aliejų, paaiškins kuo yra ypatingas ir kodėl taip gerai vertinamas itališkas alyvuogių aliejus.

Išskirtinio dėmesio sulauks ir mažiausieji parodos lankytojai, kurie kviečiami į picos pažinimui skirtą valandėlę. Jie su pripažintu picų meistru Giorgio Cassiani mokysis ne tik kepti picą, bet ir susipažins su picos atsiradimo istorija, įvairiomis tradicijomis.

Lapkričio 10–13 d. vyksiančioje Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF lankytojai galės susipažinti ne tik su Italijos, bet ir su Lietuvos maisto rinkos naujovėmis, degustuoti Estijos, Latvijos, Lenkijos, Uzbekistano, Vokietijos gamintojų sukurtus produktus. Maisto ekspertų išrinkti geriausi lietuviški gaminiai bus apdovanoti BAF medaliais.

Dar vieni medaliai laukia pakuočių kūrėjų. Antrą kartą parodoje bus įteikti  „Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai (NAPA)“, lankytojai galės apžiūrėti į nominantų sąrašą patekusių pakuočių ekspoziciją.

Kartu vyks tarptautinė parduotuvių, restoranų ir viešbučių įrangos paroda „Baltshop. Balthotel. Baltgastro“, kurios metu rengiami tradiciniai „Geriausio Lietuvos virėjo“ bei kiti konkursai.

Pirmąją parodų dieną profesionalų laukia svetingumo konferencija „Meniu360: svetingumo verslo sėkmės formulė“, kurioje bus kalbama apie tai, nuo ko pradėti kurti sėkmingą restoranų verslą, kaip parengti sėkmingą komunikacijos strategiją ir tapti madingu traukos centru, kaip su minimaliu biudžetu pasiekti maksimalių rezultatų.