Šiemet erkės aktyvios išliko bemaž visą vasarą. Tai lėmė kraujasiurbėms palankios oro sąlygos. Skaičiuojama, kad nuo šių metų pradžios erkių platinamomis ligomis susirgo daugiau nei šešiasdešimt Klaipėdos apskrities gyventojų.

Aktyvios – visą sezoną

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, paprastai kasmet fiksuojami du erkių aktyvumo padidėjimai: pavasarinis ir rudeninis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė paaiškino, kad šiemet pirmasis erkių aktyvumo padidėjimas registruotas gegužės pabaigoje.

Rudeninis erkių aktyvumas, anot pašnekovės, prasidėjo liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Šiuo laiku kilometro ruože aptikta po 54 kraujasiurbes.

"Šįkart, o tai nėra įprasta, visą vasarą stebėjome pakilimą", – teigė V.Pečkauskienė.

Pasak pašnekovės, tokį šių pavojingų gyvių aktyvumą galėjo lemti joms palankios oro sąlygos – vasara buvo drėgna ir šilta.

Pažėrė ligų

Pastebima, kad antrasis (rudeninis) erkių aktyvumo pakilimas epidemiologiniu požiūriu žmonėms yra nepalankus, nes sutampa su jų aktyvia veikla gamtoje – grybavimu, uogavimu.

Padidėjus erkių aktyvumui ir žmonėms dažniau traukiant į miškus, iškyla grėsmė, jog daugiau žmonių gali užsikrėsti šių voragyvių platinamomis pavojingomis ligomis.

Skaičiuojama, kad šiemet Laimo liga bei erkinis encefalitas į ligos patalą paguldė daugiau nei šešias dešimtis žmonių.

Nuo šių metų pradžios Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 52 Laimo ligos ir 13 erkinio encefalito atvejai.

Per aštuonis praėjusių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 59 Laimo ligos ir 15 erkinio encefalito atvejų.

Apsauga – skiepai

Specialistų teigimu, patikimiausia priemonė, galinti padėti apsisaugoti nuo susirgimo erkiniu encefalitu – skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos dar nėra.

Viena iš apsisaugojimo nuo erkių priemonių yra tinkami rūbai. Pastebima, kad vertėtų rinktis ryškių spalvų, šviesius, pasiūtus iš lygaus audinio ir kaip galima sandaresnius drabužius, kurie neleistų erkei lengvai patekti ant kūno. Kita priemonė yra erkes atbaidantys repelentai.

Miške rekomenduojama vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiog ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę ar kilimėlį.

Grįžus į namus reikėtų atidžiai apžiūrėti ypač erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis.

Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė ir po 1–2 savaičių jos įkandimo vietoje atsirado paraudimas, jis plečiasi ar pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.