Grūdinti kūną bei stiprinti imunitetą galima visus metus ir visiems, bet ne kiekvienam – eketėje. Ji tinka žmonėms, kurie moka, gali ir nori tai daryti.

Nuo senų senovės

"Senovės lietuviai nuo viso to, kas kūną lepino, silpnino ir gadino, didžiai saugiai vengė, o viso naudojo, kas būt galįs kūną stiprinti ir tvirtinti", – rašė daugiau nei prieš du šimtmečius gimęs Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas.

Grūdinimasis, kaip įvairių fizikinių veiksnių poveikis žmogaus organizmui, minimas dar senovės medicinos traktatuose. Gydytojas Abu Ali Ibin Sina (Avicena) prieš tūkstantmetį "Medicinos kanone" nurodė dvi praktinės medicinos sritis: sergančio kūno gydymo ir sveikatos išsaugojimo mokslą. Viename iš šios knygos skyrių autorius aprašo vaikų ir suaugusiųjų maudynes šaltame vandenyje, mini dykumų keliautojų parengimą bei pataria, kaip sveikiems keliauti žiemą.

Senovės lietuviai kūno stiprybę siejo su gamtos stichijomis. Pasak S.Daukanto, mūsų protėviai pirtyse stiprino kūną, o nebeištverdami "šoko stačiai į eketį", vaikai "po sniegus it po pūkuos voliojos, atvėsę vėl bėgo į pirtį".

Tai ilgalaikis procesas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų teigimu, grūdinimasis yra vienas iš kompleksinio sveikatos stiprinimo būdų bei sveikos gyvensenos dalis.

Grūdintis rekomenduojama pamažu, reikia pradėti nuo malonių, švelnesnių procedūrų ir ilgainiui didinti jų trukmę. Grūdintis tinka visiems, bet ne visiems – eketėje. Reguliarūs rytiniai apsiliejimai šaltu vandeniu vonioje yra ganėtinai geras būdas grūdintis ir stiprinti imuninę sistemą.

Amerikos sporto medicinos koledžo specialistai patvirtino, kad reguliari mankšta ir grūdinimasis yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų. Įrodyta, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla – apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną – teigiamai veikia imuninę sistemą ir aktyvina T limfocitus, kurie it kariai saugo organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų.

Infekcinių ligų prevencija

Sveiko žmogaus organizmas yra pajėgus prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Neužsigrūdinęs žmogus, patekęs į šaltą orą, gali susirgti.

Veikiant šalčiui, susidaro sąlygos bakterijoms ir virusams pažeisti apsaugines nosiaryklės, gerklės, bronchų membranas, prikibti prie ląstelių ir taip patekti į žmogaus organizmą. Vėstantis oras sukelia įvairių infekcijų, plaučių uždegimą, ūmų bronchitą. Kad jų būtų mažiau, turėtume iš anksto stiprinti imunitetą, tinkamai rengtis, maitintis, grūdintis.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis dažniau serga įvairių fizinių veiksnių kaitos vengiantys, nesigrūdinantys žmonės, didesnę dienos dalį praleidžiantys patalpose. Tokių žmonių organizmo adaptaciniai mechanizmai aplinkos atžvilgiu nėra užtektinai treniruojami.

Kaip veikia šaltis

Reguliarios grūdinimosi priemonės ugdo adaptacines organizmo funkcijas ir didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Šalčio dirgikliai, veikdami odos termoreceptorius, pirmiausia provokuoja kraujagyslių susitraukimo refleksus ir hormoninės apykaitos pokyčius, dėl kurių mažėja šilumos atidavimas. Aplinkos dirgikliai sukelia vadinamąją stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės bei antinksčių sistema ir skydliaukė. Taip organizme intensyvėja medžiagų ir energijos apykaita bei šilumos gamyba.

Sistemingos grūdinimosi procedūros treniruoja termoreguliacijos funkciją, todėl organizmo sistemos gali sparčiau reaguoti į išorės dirgiklius bei optimizuoti šilumos apykaitą visame organizme.

Imunitetui taip pat reikšmės turi psichoemocinė būsena, kaip mechanizmas, nuo kurio priklauso ir adaptavimasis prie gamtinės bei socialinės aplinkos, taip pat mityba, fizinis aktyvumas.

Kaip prisijaukinti šaltą vandenį

Tai gali būti ir apsitrynimai drėgnu rankšluosčiu, apsipylimai vėsiu ar šaltu vandeniu, kontrastinis dušas, maudymasis atviruose vandens telkiniuose, trumpi pavaikščiojimai basomis po rasą, sniegą.

Grūdintis reikėtų pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros – 25–30 laipsnių ir pratintis prie žemesnės, iki 10–15 laipsnių.

Procedūrų trukmė ilginama nuosekliai. Kai kuriems žmonėms pradėti nuo šalto dušo visam kūnui gali būti per didelis stresas. Jiems iš pradžių tiktų apsitrinti rankšluosčiu, kuriame įvyniotas šaldiklyje palaikytas vandens butelis. Vieną dieną ištrinamos tik pėdos, kitą dieną – jau ir blauzdos, trečią – dar daugiau, kol prisijaukinamas visas kūnas.

Vasarą pradėjus maudynes upėje, ežere ar jūroje, galima jas tęsti ir rudenį, bet jos nerekomenduojamos, jei vandens temperatūra žemesnė nei 10–12 laipsnių. Trumpai pasinerti į atvirą vandens telkinį žiemą ar ankstyvą pavasarį nerekomenduojama iki tol grūdinimosi procedūrų nepraktikavusiesiems, ypač sergantiems lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo sistemos ir kitomis ligomis, po operacijų.

Procedūros vėsiame ore

Pasivaikščiojimai, bent po valandą kasdien, nesvarbu, kokios oro sąlygos, darbas lauke, šiaurietiškas vaikščiojimas, lengvas bėgimas, išvykos į gamtą stiprina ir grūdina. Jeigu miegama vėsiame kambaryje, apsirengus lengva sportine apranga mankštinamasi gerai išvėdintoje patalpoje, organizmo audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Kas rytą keletą minučių rekomenduotina pabūti neapsirengus, pakvėpuoti prie atviro lango ar balkone.

Žiemą, smarkiai atvėsus orams, reikia tam tikro laiko adaptuotis. Reikėtų rengtis šiltai, keliais sluoksniais natūralaus pluošto drabužių, ir apsigobti galvą vilnone skarele arba užsidėti kepurę. Galvos peršaldymas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą.

Patarimai pradedantiesiems

Grūdintis dera nuosekliai ir įvertinus savo sveikatos būklę. S.Kneipas, 19 a. Vokietijoje praktikavęs gydytojas, sakė, kad  protingesnis tas, kuris vėsiame vandenyje pabūna vieną minutę, nei tas, kuris būna dvi minutes.

Grūdinimosi procedūrų laikinai atsisakykite, jeigu negaluojate, peršti gerklę, sloguojate ar skauda galvą. Skirkite laiko poilsiui, jei reikia – gydykitės, pasitarkite su gydytoju. Kai kuriais atvejais geriausias patarėjas gali būti jūsų vidinis "aš".

Atsižvelkite į savo kūno konstitucijos tipą. Lengvo kūno tipo žmonėms rekomenduojamos mažesnio intensyvumo, švelnesnės grūdinimosi procedūros.

Šaltis gali sustiprinti sveikatą, bet gali ir sargdinti. Pradėti grūdintis geriau pavasarį arba rudenį. Jeigu pradedama žiemą, tinka apsitrynimai sniegu, patrepsėjimai basomis po sniegą ar apsitrynimai šlapiu vėsiu rankšluosčiu, šaltas dušas vonioje. Pirmiausia reiktų apsipilti kojas, po to – rankas, veidą, galvą, galiausiai lieti vandenį ant pečių ir kūno. Taip apsiliejama ir išėjus iš pirties.

Prieš šalčio procedūras lauke kūnas turi būti įšilęs, bet ne perkaitęs. Tinkamai apsirenkite, pasimankštinkite, paėjėkite ar pabėgėkite. Niekad, kad sušiltumėte, nevartokite alkoholio.

Maudynės atvirame vandens telkinyje reikalauja valios pastangų, laiko ir kitų išteklių, o tinka žmonėms, kurie moka, gali ir nori tai daryti.

Neskubėkite, azarto pagauti netapkite "ruoniu", jei tam nesijaučiate pasirengę. Yra nemažai žmonių, kuriems pasinerti į šaltą vandenį nepatartina.

Po grūdinimosi procedūros šiltai apsirenkite, išgerkite karštos arbatos.

Vyresniems žmonėms grūdinimosi procedūrų trukmė didinama itin pamažu, nes organizmo adaptacinės galimybės gali būti ribotos.

Požiūris

Grūdinimasis yra sveikos gyvensenos dalis, tad vien šalčio procedūros nedaug duotų. Būtina tvarkyti savo mintis bei emocijas. Kaip pastebi reguliariai praktikuojantieji apsiliejimus ar trumpalaikį, iki 30 sek. trunkantį, pasinėrimą į šaltą vandenį, šios procedūros nėra skirtos tik kūnui ar tik fizinei sveikatai stiprinti. Jos padeda laikytis dienotvarkės, atsikratyti slogių emocijų bei įtampos. Geriausios ir tinkamiausios gyvensenos naujovės yra tos, kurios teikia energijos bei pasitenkinimo jausmą. Dera prisiminti ir Aristotelio pamokymą: išmintingas žmogus ne malonumų vaikosi, o ieško ir daro tai, kas jį išvaduoja iš nemalonumų.